NERINGOS
SAVIVALDYBĖ
Spausdinti
 

Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Taikos g. 2, LT-93121, Neringa, tel. (8 469) 52 234, faks. (8 469) 52 572. 
El. paštas meras@neringa.lt  administracija@neringa.lt  Juridinių asmenų registras, įstaigos kodas 188754378.


Prisijungimas gyventojams
Naujienų prenumerata
Įrašykite savo el.pašto adresą


 

 
 
Pradžia
Ekologija

Atliekų tvarkymo planas 2014  - 2020 m.m

Aplinkos monitoringas

Atliekų tvarkymas

Želdinių tvarkymas

Mėlynoji vėliava

Gamtosauginės mokyklos

Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą

Asbesto šalinimo programa

Darom 2016

 

Patvirtinta Neringos savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas (2011 03 23)

Vadovaudamasi Visuomenės informavimo ir dalyvavimo rengiant planus ir programas, skirtas aplinkos oro ir vandens apsaugai bei atliekų tvarkymui, tvarkos aprašu (Žin., 2005, Nr.102-3789), Neringos savivaldybės administracija informuoja apie 2011 m. kovo 23 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-31 patvirtintą Neringos savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą (toliau – Programa).

Programa parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813; 2010, Nr. 54-2648) 4 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Programos paskirtis siekti užtikrinti švarų orą Neringos savivaldybės teritorijoje.

Programos tikslas siekti užtikrinti, kad ribinės ar kitos Aplinkos oro apsaugos įstatyme nurodytos užterštumo vertės ir pavojaus slenksčiai nebūtų viršyti.

Programos įgyvendinimo laikotarpis 2011 – 2015 metai.

Neringos savivaldybės administracija negavo nė vieno teikimo iš visuomenės.

Neringos savivaldybės aplinkos oro kokybės valdymo programa ir jos įgyvendinimo priemonių planas (172.5 kb)

Neskubėkite lesinti paukščių

Vis dažniau galima išvysti žiemoti neišskridusių tų paukščių, kurių ankstesniais metais žiemą negalima buvo sutikti. Viena jų neišskridimo priežasčių – tai, kad vasarą ir rudenį lesinami paukščiai pripranta prie lengvai gaunamo lesalo.

Pavyzdžiui, natūraliai gulbės maitinasi tik vandens augalais, kurie, atšalus orams, tampa joms nepasiekiami, nes nusėda ant dugno. Todėl šie paukščiai turėtų išskristi į tuos kraštus, kur jiems natūralus lesalas būtų prieinamas ir žiemą – į Vokietijos, Danijos, Lenkijos pajūrį.

Pastebima, kad kasmet daugėja savarankiškai sunkiai išgyvenančių gulbių, ančių. Nuo nuolatinio besaikio lesinimo vasarą jos tampa pusiau naminiais dekoratyviniais paukščiais. Nuo nenatūralių, kaloringų lesalų jos nutunka, dėl per didelio svorio nebepajėgia nuskristi didesnių atstumų.

Gyventojai, išvydę žiemoti neišskirdusių paukščių, neturėtų skubėti jų lesinti. Lietuvoje žiemojantiems paukščiams žmonių pagalbos prireikia ne anksčiau, nei susiformuoja ištisinė sniego danga , kai oro temperatūra lauke pasiekia 15-20 laipsnių šalčio. Pavyzdžiui, esant tokiam šalčiui, būna, kad gulbėms apšąla snapai, jos nesugeba ne tik susirasti, bet ir lesti maisto. Be žmogaus pagalbos jos būtų pasmerktos mirčiai.

Pradėję rūpintis žiemojančiais sparnuočiais, žmonės tai turėtų daryti nuolat, o ne retkarčiais. Įsirengę lesyklas nepamirškite, kad kartą pradėję lesinti paukščius, tai turite daryti kasdien. Kartą kitą lesykloje radę maisto paukščiai čia sugrįžta nuolat, jie nebemoka ir nebesistengia sunkiomis žiemos sąlygomis patys susirasti maisto.

Jeigu radote įšalusi, sužalotą ar akivaizdžiai sergantį gyvūną ir nežinote, kaip reikėtų elgtis, visada galite pasitarti su Gyvūnų globėjų asociacijos atstovais visą parą veikiančiu telefonu 8 686 44 828, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojais tel. 51 224 . Jeigu reikia, Gyvūnų globėjų asociacijos atstovai privalo Jums padėti bet kokiu paros metu ir esant poreikiui atvykti į vietą.

Nemaitinkime laukinių gyvūnų

 

Vis madingesnis Neringiečių tarpe darosi laukinių gyvūnų, ypatingai šernų ir lapių maitinimas. Kartais sąmoningai, dažniau nesąmoningai juos maitindami padarome „meškos“ paslaugą tiek gyvūnams, tiek sau. Šernai yra visaėdžiai, natūraliai maitinasi augaliniu maistu- žole, šaknimis, vaisiais, uogomis, bet neatsisako ir mėsos, žuvies, bestuburių, kito gyvūninės kilmės pašaro. Žmogaus pateikiamame maiste yra nenatūralių, gamtoje neprieinamų priedų- prieskonių, riebaluose keptų produktų, saldumynų, rūkytų gaminių ir kt. Visos šios medžiagos gali turėti nenuspėjamų pasekmių. Yra teorija, kad toks išbalansuotas maitinimas gali paversti šernus plėšrūnais, net iššaukti kanibalizmą. Šernai atpranta ieškoti natūralaus maisto, nes tam reikia skirti daugiau laiko ir energijos, todėl noriau eina į gyvenvietes, rausiasi šiukšliadėžėse, knisa gazonus, gėlynus. Visa tai matėme prieš keletą metų. Norėdami išvengti ar bent sumažinti šią žalą, nemėtykime kur pakliuvo virtuvės, žuvies dorojimo atliekų, nuplovę žuvį nepilkime vandens į gazonus, daržus. Papildomą šernų maitinimą palikime tai geriau išmanantiems- medžiotojams, miškininkams.

                             Panašios ir lapių maitinimo pasekmės. Jos pasimaitina kaloringesniu maistu, naudoja mažiau energijos, todėl nelabai benori ieškoti ir gaudyti natūralų maistą, eina į gyvenvietes, dažniau kontaktuoja su žmonėmis ir jų augintiniais. Žinant, kad lapės yra pavojingų ligų nešiotojos, iki nelaimės lieka vienas žingsnis.

Kompostavimo konteineriai Neringos gyventojams

2009, 2010 metais, Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos gyventojams buvo nemokamai  išdalinta po 60 kompostavimo konteinerių, kuriems įsigyti Neringos savivaldybė skyrė 10 tūkst. litų. 2012 m. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) planuoja išdalinti dar 100 kompostavimo konteinerių.

Šioje savivaldybėje atliekų tvarkymą administruojantis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) gyventojus aprūpino specialiomis virtuvinėmis šiukšliadėžėmis, skirtomis kaupti virtuvės atliekas.

Kompostavimas - tai augalų likučių, atliekų bei panaudotų medžiagų irimas, kurio metu susidaro puiki tamsi žemė. Tai būdas perdirbti mūsų atliekas ir svarbiausia atsikratyti šiukšlių.

Kompostavimas - natūralus procesas, kasmet vykstantis gamtoje: nukritę  negrėbstomi lapai   pūva  ir tręšia dirvą. Lapai, pūdami tartum vėl grįžta į žemę, iš kurios išaugo, kartu  užbaigdami savaiminį irimo procesą ir pamaitindami  medžius susidariusiomis  maisto medžiagomis.

Konteineriuose galima kompostuoti:  daržovių atliekas, lukštus, kevalus, gėles, vaisius, kavos ir arbatos tirščius, įskaitant filtrus, naminių gyvūnų (triušių, vištų ir kt.) išmatas, lapus, smulkias šakas.

Pasigaminkime paukščiams inkilus

Pavasarį sugrįžus paukščiams į Neringą kviečiame visus pasigaminti ir iškelti naujus namus sparnuočiams. Lietuvos ornitologų draugija parengė išsamią informaciją apie inkilų gamybą, iškėlimą, valymą ir apsaugą, kuria rekomenduojame vadovautis.

Inkilų gamyba, iškėlimas, valymas ir apsauga (189.5 kb)

Naudinga informacija:

Adresai

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Naglių g. 8, Neringa, tel./faks. (8 469) 51224

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Birutės g. 16, Klaipėda, tel. (8 46) 466453, faks. (8 46) 466452

Nuorodos

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: www.am.lt

Aplinkos apsaugos agentūra: www.aaa.am.lt

Kuršių nerijos nacionalinis parkas: www.nerija.lt

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas: http://klrd.am.lt

Valstybinė miškotvarkos tarnyba: www.lvmi.lt

Europos komisija - Aplinka: http://ec.europa.eu/environment/index_lt.htm

Lietuvos gyvūnų globos draugija: http://www.lggd.lt/

Lietuvos ornitologų draugija: http://www.birdlife.lt/



Paskutinis atnaujinimas: 2017-01-27 13:46:26
Meras 
Mero darbotvarkė 
        
 
 DARIUS JASAITIS
  



 
 

© Neringos savivaldybė
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.
Skaičiuojama nuo: 2006-06-06 Šiandien apsilankė: 3664
Iš viso apsilankė: 6353980 Dabar naršo: 58