NERINGOS
SAVIVALDYBĖ
Spausdinti
 

Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Taikos g. 2, LT-93121, Neringa, tel. (8 469) 52 234, faks. (8 469) 52 572. 
El. paštas meras@neringa.lt  administracija@neringa.lt  Juridinių asmenų registras, įstaigos kodas 188754378.


Prisijungimas gyventojams
Naujienų prenumerata
Įrašykite savo el.pašto adresą


 

Pradžia
Gyvūnų laikymas ir priežiūra

NERINGOS SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL GYVŪNŲ GLOBOS, LAIKYMO IR PRIEŽIŪROS NERINGOS SAVIVALDYBĖJE TAISYKLIŲ patvirtinimo

 

2012 m. balandžio 19 d. Nr. T1-90

Neringa

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2011, Nr. 52-2504) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2001, Nr. 99-3521) 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1; 2004, Nr. 166-6060) 110 straipsniu, Neringos savivaldybės taryba nusprendžia:

  1. Patvirtinti Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Neringos savivaldybėje taisykles (pridedama).
  2. Pripažinti netekusiu galios Neringos savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 60 (T1) „Dėl gyvūnų laikymo taisyklių Neringos mieste ir vietinės rinkliavos už gyvūnų (šunų, kačių) registravimą ir laikymą Neringos savivaldybėje taisyklių patvirtinimo“ 1 punktą.

 

 

Savivaldybės  meras                                                                                                         Antanas Vinkus

PATVIRTINTA
Neringos savivaldybės tarybos
2012 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. T1-90 

GYVŪNŲ GLOBOS, LAIKYMO IR PRIEŽIŪROS NERINGOS SAVIVALDYBĖJE TAISYKLĖS



 I.     TAIKYMO SRITIS IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS 

  1. Gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros Neringos savivaldybėje taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsniu.  
  2. Taisyklėse numatyti naminių, laukinių ir ūkinės paskirties gyvūnų laikymo ir priežiūros, veterinariniai reikalavimai, benamių (beglobių) gyvūnų gaudymo ir globos, gyvūnų gaišenų tvarkymo, gyvūnų vežimo ir registravimo reikalavimai, Taisyklių vykdymo kontrolė bei atsakomybė už pažeidimus.
  3. Taisyklės galioja Neringos savivaldybės teritorijoje. Jas privalo vykdyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
  4. Taisyklėse vartojamos sąvokos[Asta1] :

Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai ar turtui. Jų sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Atvira teritorija – neaptvertas gyvūno savininko žemės sklypas, į kurį galima laisvai patekti.

Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.

Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, kuriame gali būti ir negyvenamųjų patalpų (prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos).

Epizootija – infekcinės užkrečiamosios[Asta2]  gyvūnų ligos išplitimas tam tikru laiku ūkyje arba didesniame plote.

Gaišena – dėl senatvės, ligos, nelaimingo atsitikimo nugaišusio ar nugaišinto (eutanazuoto) gyvūno augintinio ar kito gyvūno[Asta3]  kūnas.

Gyvūnai – visų rūšių gyvūnai, taip pat laukiniai gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.

Gyvūnai augintiniai – šunys, katės, graužikai, driežai, gyvatės, vėžliai, varlės, žuvys ir paukščiai[Asta4] , laikomi estetiniams ar bendravimo poreikiams tenkinti.

Gyvūno savininkas – kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų, agresyvių veislių šunims – 18 metų) ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.

Gyvūnų globa – žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną (arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių) – prieglobsčio suteikimas, rūpinimasis sveikata ir gerove.

Gyvūnų laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas.

Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbui ir kitiems tikslams.

Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.

Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti gyvūnai.

Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.

Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.

Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams.

Uždara teritorija – gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpos arba ne žemesne nei 1,5 m aukščio tvora aptvertas žemės sklypas, kai užtikrinama, kad gyvūnai negalės laisvai į jį patekti ar iš jo išbėgti.

Voljeras – aptverta teritorija šunims laikyti.

Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnai.

 

II. Bendrieji gyvūnų laikymo reikalavimai

 

  1. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
  2. Pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.
  3. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai neterštų laiptinių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų, o priteršus – išvalyti.
  4. Gyvūno savininkas privalo turėti ir naudoti maišelį gyvūno išmatoms surinkti. Gyvūnų išmatos metamos į specialius bei buitinių atliekų konteinerius.

 

  1. Draudžiama:

9.1. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;

9.2. gyvūną skandinti, smaugti arba užkasti, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;

9.3. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;

9.4. organizuoti gyvūnų kovas ar kovas su gyvūnais;

9.5. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros, norint juo atsikratyti;

9.6. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

9.7. vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai, taip pat vežti gyvūnus be Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo (sertifikato);

9.8. mokyti ar dresuoti gyvūnus, nuolat neigiamai juos skatinant (baudžiant);

9.9. laikyti neregistruotus gyvūnus;

9.10. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti jam susirgus veterinarinės pagalbos, laikyti be maisto, vandens, kankinti;

9.11. naudoti benamius gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla užkrečiamųjų ligų paplitimo pavojus;

9.12. leisti gyvūnams laisvai bėgioti žmonių masinio susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, ikimokyklinių įstaigų teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose ir skveruose;

9.13. vestis gyvūnus į maisto prekybos ir viešojo maitinimo įmones;

9.14. vestis gyvūnus į savivaldybės įteisintus paplūdimius vasaros sezono metu;

9.15. išleisti vienus šunis ir kates į laiptines, kiemus ir kitas bendro naudojimo vietas;

9.16. laikyti gyvūnus maisto produktų gamybos ir prekybos įmonėse, viešojo maitinimo įstaigose, daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose;

9.17. prekiauti gyvūnais nenumatytose tam vietose ir nesilaikant Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių;

9.18. visuomenės informavimo priemonėse skleisti antihumanišką elgesį [Asta5] su gyvūnais;

9.19. daugiabučių namų gyvenamosiose ar ūkinės paskirties patalpose (sandėliukuose, rūsiuose) laikyti, bendrosios paskirties teritorijose (skveruose, parkuose, pakelėse, Savivaldybės miškuose ir kitose) ganyti ūkinės paskirties gyvūnus bei kaupti mėšlą;

9.20. pririšti gyvulius šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui;

9.21. imti smėlį gyvūnų priežiūrai iš vaikų žaidimo smėlio dėžių bei į jas pilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, leisti gyvūnams tuštintis vaikams žaisti skirtose smėlio dėžėse;

9.22. laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte.

III. Šunų ir kačių laikymas

  1. Šuns, katės savininkas privalo turėti Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – savivaldybės administracijos direktorius) įsakymu patvirtintos formos gyvūno (šuns, katės) registravimą patvirtinantį dokumentą.
  2. Agresyvūs šunys laikomi pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.
  3. Leidimas įsigyti, laikyti, veisti ir prekiauti agresyviais šunimis savivaldybėje išduodamas pagal savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą tvarkos aprašą.
  4. Viešose vietose (gatvėse, parkuose, prie gyvenamųjų namų) šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais ir antsnukiais. Tam tikros veislės šunys (maži, dekoratyvinių veislių), kuriems antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, viešose vietose gali būti vedžiojami be antsnukio. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams. Jei yra žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki1 metro.
  5. Draudžiama vesti šunis su jiems nepritaikytais antsnukiais, antkakliais ar pavadėliais.

 

IV. GYVŪNŲ LAIKYMAS DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE IR NAMŲ VALDOSE
 

  1. Savininko atviroje valdoje gyvūnų laikymo statiniai, kuriems statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, būdos ir pan.), turi būti statomi taip, kad gyvūnas neprieitų arčiau kaip 1,5 miki kaimyninių sklypų ribos.
  2. Uždaroje valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti įspėjamasis ženklas – baltas, ne trumpesnių kaip25 cmkraštinių trikampis ar stačiakampis, su3 cmpločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis ir užrašas „Nepririštas šuo“. Už asmenų, įsibrovusių į uždarą valdą, apkandžiojimą, jei yra įspėjamasis ženklas, savininkas neatsako.
  3. Užrakintose patalpose šunys gali būti laikomi palaidi, be įspėjamųjų ženklų.
  4. Laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
  5. Daugiabučių namų butuose butų savininkui leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates (ne daugiau 2 gyvūnų). Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki keturių mėnesių amžiaus.
  6. Sarginiai šunys įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose turi būti laikomi pririšti ne arčiau kaip15 mnuo gyvenamųjų namų, palaidi – tik aptvertoje teritorijoje. Prie įėjimo į teritoriją turi būti įspėjamasis ženklas (nurodytas Taisyklių 16 p.). Teritorijos savininkas turi užtikrinti, kad laikomi šunys nekeltų grėsmės lankytojams ir netrikdytų viešosios rimties.
  7. Iš buto į laiptinę išvedamas šuo turi būti su pavadėliu ir antsnukiu.

 

V. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ IR PAUKŠČIŲ LAIKYMAS 

  1. Ūkinės paskirties gyvūnų ir paukščių laikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir jų pagrindu priimti poįstatyminiai aktai.

 

VI. REIKALAVIMAI BITYNAMS 

  1. Bitynų laikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir jų pagrindu priimti poįstatyminiai aktai.

 
VII. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS, LAIKYMAS 

  1. Juridiniai ir fiziniai asmenys gali gaudyti, laikyti laukinius gyvūnus tik gavę Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo reikalavimų.
  2. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, globojami pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių ir šių Taisyklių reikalavimus.

 
VIII. VETERINARINIAI REIKALAVIMAI 

  1. Visi gyvūnai turi būti tiriami dėl infekcinių susirgimų, skiepijami nuo užkrečiamų ligų, vadovaujantis veterinariniais reikalavimais kiekvienai gyvūnų rūšiai.
  2. Gyvūnai, kurie yra potencialūs pasiutligės platintojai (šunys, katės ir kiti) kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Šunims ir katėms ši vakcinacija privaloma nuo 3 mėnesių amžiaus. Gyvūno savininkas privalo turėti bei įgaliotam pareigūnui pareikalavus pateikti gyvūno vakcinavimo pažymėjimą.
  3. Jei į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi gyvūnų apkandžioti ar apdraskyti žmonės, įstaiga nedelsdama turi pranešti Klaipėdos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Gyvūnų karantino sąlygas nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
  4. Gyvūnui nugaišus dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną ir pranešti teritorinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
  5. Gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai. Gyvūnui susirgus, savininkas dėl gydymo privalo kreiptis į veterinarijos gydytoją.
  6. Prekiauti naminiais, ūkinės paskirties ir dekoratyviniais gyvūnais galima tik specializuotose parduotuvėse ar turgavietėse (kurių vidaus tvarkos taisyklėse tai numatyta), laikantis Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos direktoriaus patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tiktai specializuotuose tokių šunų veislynuose.
  7. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus Neringos savivaldybės administracijos ir teritorinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą.

 
IX. GYVŪNŲ VEŽIMAS 

  1. Ūkinės paskirties gyvūnus juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vežti teisės aktų nustatyta tvarka.
  2. Vežti gyvūnus visuomeninio transporto priemonėmis leidžiama tik pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo taisykles. Draudžiama vežti agresyvius šunis visuomeninėmis transporto priemonėmis.
  3. Keliaudamas savininkas privalo turėti šuns dokumentus, kuriuose nurodoma gyvūno sveikatos būklė ir skiepai.

 
X. ŠUNŲ VEDŽIOJIMO AIKŠTELIŲ ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA 

  1. Šunų vedžiojimo aikštelės gali būti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, miško parkuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į registruotų šunų skaičių. Šios aikštelės skirtos šunims vedžioti, dresuoti, laisvai lakstyti.
  2. Prie įrengtų aikštelių turi būti pakabintas užrašas „Šunų vedžiojimo aikštelė“ arba apvalus ženklas, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.
  3. Vietos, kuriose draudžiama vedžioti šunis, turi būti pažymėtos užrašu „Šunis vedžioti draudžiama“ arba apvaliu25 cmskersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš ženklo kairiosios pusės viršaus į dešiniosios pusės apačią.
  4. Šunų vedžiojimo aikštelėse turi būti urnos šiukšlėms, suolai, dėžės su smėlio atsargomis bei sandariai uždaromos talpos šunų ekskrementams supilti.
  5. Aikštelės turi būti prižiūrimos laikantis sanitarinių higienos reikalavimų ir teritorijų priežiūros taisyklių. Tamsiu paros metu aikštelės turi būti apšviestos.
  6. Aikštelės, smėlio dėžės (duobės), urnos ekskrementams turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Privaloma sutartis su urnas, aikšteles dezinfekuojančia ir prižiūrinčia įmone.
  7. Aikštelių įrengimą ir jų priežiūrą organizuoja ir koordinuoja Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyrius.

 

XI. BENAMIŲ (BEGLOBIŲ) GYVŪNŲ GAUDYMAS, GLOBA, KARANTINAVIMAS, NAIKINIMAS IR UTILIZAVIMAS 

  1. Jeigu viešoje vietoje šalia gyvūno nėra šeimininko, gyvūnas laikomas benamiu.
  2. Benamių gyvūnų gaudymą savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės įmonė Butų ūkis.
  3. Benamių gyvūnų gaudymu, globa, karantinavimu, numarinimu bei naminių atiduodamų gyvūnų surinkimu gali užsiimti fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys licencijas šiai veiklai.
  4. Paslaugų kokybės kontrolę atlieka Neringos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vyriausiasis specialistas (aplinkosaugai, ekologijai).
  5. Draudžiama naikinti benamius gyvūnus naudojant šaunamąjį ginklą, kuokas ir kitą brutalią įrangą, išskyrus atvejus, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti bei esant epizootijos pavojui, bet tik laikantis veterinarinių sanitarijos reikalavimų.
  6. Jei pagaunamas gyvūnas (šuo ar katė), kurio savininką įmanoma identifikuoti (gyvūnas turi antkaklį, tatuiruotę ir pan.), asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar priklydusį gyvūną, privalo pranešti gyvūno savininkui. Kai gyvūno savininko identifikuoti neįmanoma, asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar priklydusį gyvūną, privalo informuoti Butų ūkį arba Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą.
  7. Savininkas, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo pateikti galiojančius registracijos dokumentus, įrodančius gyvūno priklausomybę, ir sumokėti už jo sugavimą, laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį. Jei gyvūnas nebuvo iki šiol užregistruotas, savininkas privalo gyvūną pirmiausia užregistruoti ir tik tada jį atsiimti.
  8. Draudžiama benamius gyvūnus naudoti tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus.
  9. Draudžiama benamius gyvūnus laikyti, leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose.
  10. Už neleistiną benamių gyvūnų laikymą (veisimą) patalpose (rūsiuose, laiptinėse ir kt.), kiemuose, garažuose ar jų teritorijose atsako ir benamių gyvūnų surinkimo, aplinkos kenksmingumo pašalinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) išlaidas apmoka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių patalpose, teritorijose benamiai gyvūnai laikomi ir veisiami.

 

XII. GYVŪNŲ AUGINTINIŲ IR KITŲ GYVŪNŲ GAIŠENŲ TVARKYMAS 

  1. Už gyvūno augintinio gaišenos tvarkymą atsakingas gyvūno savininkas. Gyvūnų augintinių gaišenos gali būti užkastos gyvūno augintinio laikytojo privačioje valdoje arba įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įteisintoje teritorijoje. Užkasant gaišeną gyvūno augintinio laikytojo žemės sklype turi būti parenkama atokesnė vieta nuo pastatų, vandens telkinių ir ten, kur nėra paviršinių gruntinių vandenų. Duobė turi būti tokio gylio, kad žemės sluoksnis, užpiltas ant gaišenos, būtų ne mažesnis kaip 1 metras.
  2. Neringos savivaldybės keliuose bei viešose vietose rastų gyvūnų gaišenų tvarkymą savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir statybos skyrius.
  3. Saugomų gyvūnų ir rezervatuose rastų gyvūnų gaišenų utilizavimą organizuoja ir koordinuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.
  4. Medžiojamų gyvūnų gaišenų tvarkymą organizuoja medžioklės plotų naudotojai.

 

XIII. ŠUNŲ IR KAČIŲ BEI ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ REGISTRAVIMAS IR IDENTIFIKAVIMAS 

  1. Gyvūnų savininkai privalo užregistruoti laikomus šunis, kates. Gyvūnai (šunys, katės) turi būti registruojami nuo 4 mėnesių amžiaus, o naujai įsigyti – per 30 dienų nuo jų įsigijimo.
  2. Neringos savivaldybės teritorijoje visi laikomi veisliniai ir neveisliniai šunys ir katės registruojami savivaldybės įmonėje Butų ūkis.
  3. Gyvūnų (šunų, kačių) savininkai už gyvūnų (šunų, kačių) registravimą ir laikymą moka vietinę rinkliavą, kurios dydį ir surinktų lėšų naudojimo tvarką nustatyto Savivaldybės taryba.
  4. Gyvūno (šuns, katės) savininkas privalo turėti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos gyvūno registravimą patvirtinantį dokumentą.
  5. Gyvūnai registruojami savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.
  6. Ūkinės paskirties gyvūnų registravimas ir identifikavimas turi būti vykdomas laikantis Gyvulių registravimo ir identifikavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
  7. Gyvūnų (šunų, kačių) registracijos kontrolę vykdo savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti pareigūnai.

 

XIV. TAISYKLIŲ VYKDYMO KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS 

     90. Šių taisyklių nesilaikymas užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį.

     91. Taisyklių laikymąsi kontroliuoja Neringos savivaldybės administracija, Neringos savivaldybės švaros ir tvarkos priežiūros komisija, seniūnaičiai, policijos ir kiti įgalioti pareigūnai.

92. Administracinius teisės pažeidimų protokolus surašo savivaldybės administracijos direktorius, jo įgalioti pareigūnai, policijos pareigūnai.

93. Administracinių teisės pažeidimų bylas dėl šių Taisyklių pažeidimo nagrinėja ir skiria
nuobaudas savivaldybės administracijos direktorius, jo įgalioti administracijos skyrių vedėjai ir vyriausieji specialistai, Administracinė komisija prie savivaldybės tarybos, policijos pareigūnai.

94. Gyvūnų savininkai privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui. Žala atlyginama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 



Paskutinis atnaujinimas: 2013-02-15 09:25:25
 
 

© Neringos savivaldybė
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.
Skaičiuojama nuo: 2006-06-06 Šiandien apsilankė: 2604
Iš viso apsilankė: 6353980 Dabar naršo: 104