NERINGOS
SAVIVALDYBĖ
Spausdinti
 

Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Taikos g. 2, LT-93123, Neringa, tel. (8 469) 52 234, faks. (8 469) 52 572. 
El. paštas meras@neringa.lt  administracija@neringa.lt  Juridinių asmenų registras, įstaigos kodas 188754378.


Prisijungimas gyventojams
Naujienų prenumerata
Įrašykite savo el.pašto adresą


 

 
 
Pradžia
Kuršių nerijos apželdinimas/kopų sutvirtinimas
XIII-XVI a. natūraliam Kuršių nerijos kraštovaizdžiui buvo būdingos mišriu mišku apaugusios pirminės (parabolinės) kopos. Tačiau nuo XV - XVI a. nerijoje intensyviai pradėti kirsti medžiai, pjaunamos marių pakrantėje augančios nendrės (naudotos stogų dengimui). Visa tai trikdė gamtinę pusiausvyrą. XVII–XVIII a. nerija pavirto dykuma. Vėjas nešė smėlį į rytus, pustė į Kuršių marias išsikišančius pusiasalius (ragus). Smėlis užklojo sodybas ir kaimus.  Tik 1825 m., kopų apželdinimo mišku darbams ėmus vadovauti Georgui Davidui Kuvertui, pasiekta pirmų žymesnių rezultatų (darbai buvo baigti tik 1904 m.) - statomos užtvaros, sodinami želdiniai. Juos skatino keli faktoriai: nuolatinė užpylimo grėsmė Klaipėdos uosto farvateriui, nuolatinės piniginės išlaidos gyvenviečių perkėlimui bei nuolatinė grėsmė vietos gyventojams ir pašto keliui. XIX a. antroje pusėje slenkančiam smėliui sustabdyti pajūryje sukurta ištisinė apsauginė kopa. Ji apsodinta pajūrine smiltlendre, smiltynine rugiaveide . Iki 1859 m. buvo suformuotas apsauginis pylimas nuo pietinės pusiasalio dalies iki Pervalkos. 1869 m. geologo G. Berendto raginama Prūsijos valdžia ėmėsi aktyviau remti Witenbergo universiteto profesoriaus J. D. Titiaus kopų apželdinimo programą. Tais metais buvo kuriamas apsauginis pylimas jau šiauriau Pervalkos.Tuo pat metu pradėtas Kuršių nerijos slenkančių kopų apželdinimas. Sodintos iš Danijos atvežtos kalninės pušys. Jų šaknys geriausiai sulaiko smėlį ir įsisavina drėgmę. 1874 m. apsodintas Nidos link slinkęs Urbo kalnas, o kiek vėliau ir Angių kalnas. Po 1897 m. apželdintas ruožas tarp Preilos ir Pervalkos. 1902 – 1910 m. pagrindiniai apželdinimo darbai buvo baigti. Šio amato vaisius – žmogaus rankomis sukurti nauji kraštovaizdžio kompleksai.  XIX a. pab. - XXa. pr. apželdinimo darbams vadovavo F. Epfas, L. G. Hagenas, P. Gerhardtas, C. J. Wutzke ir kiti. XXa. pr. susiformavo ir ypatingi apribojimai, taisyklės visoje nerijoje. 1928m. drausta važinėti vežimais su siauresniais nei 10 cm ratlankiais. Nuo 1937m. ardantys kopų sutvirtinimus poilsiautojai pradėti bausti piniginėmis baudomis. Pliažuose uždrausta vedžioti šunis. Dėl jautrios ekologinės pusiausvyros dalis apribojimų aktualūs išlieka iki šiol. Tik po 1949m. miškininkai pradėjo tvarkymo darbus. Einamuosius, slenkančio smėlio sutvirtinimo žabais darbus šiuo metu atlieka Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos darbuotojai.(pagal www.nerija.lt)


Paskutinis atnaujinimas: 2011-02-08 08:51:24
 

Meras Darius Jasaitis  
Mero darbotvarkė
 

        
 
         
 

 

 

© Neringos savivaldybė
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.