NERINGOS
SAVIVALDYBĖ
Spausdinti
 

Neringos savivaldybės interneto svetainė netrukus bus atjauninta. Nors naujoji svetainė dar neveikia visu pajėgumu, kviečiame pasižvalgyti čia

Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Taikos g. 2, LT-93123, Neringa, tel. (8 469) 52 665, faks. (8 469) 52 572. 
El. paštas meras@neringa.lt  administracija@neringa.lt  Juridinių asmenų registras, įstaigos kodas 188754378.


Prisijungimas gyventojams
Naujienų prenumerata
Įrašykite savo el.pašto adresą


 

Pradžia
Ar žinote, kad?

1. ... kuršininkų kalba – neabejotinai latvių kalbos tarmė. Jos pagrindą sudaro Kuržemės latvių tarmės, kurių atstovai nuolat kėlėsi į Kuršių neriją ne mažiau kaip du šimtmečius. Paskutiniųjų atsikėlėlių kalba skyrėsi nuo pirmųjų, kurie išsinešė ryškesnį senosios kuršių ir lyvių kalbų substratą, nepažino kai kurių skolinių iš slavų kalbų, vėliau atėjusių į Kuržemės latvių kalbą.

Kuršininkų kalba netapo nei rašytine, nei religijos kalba. XVIII a. Karvaičiuose ir Kuncuose pamaldos buvo laikomos lietuviškai, o iki XX a. vidurio – dar Juodkrantės ir Nidos bažnyčiose.

Doc. dr. Dalia Kisieliūnaitė, „Paskutinioji kuršininkų karta“.

 

2. ... kuršininkų kalboje daug lituanizmų, pvz., antaki „antakiai“, artims „artimas“, brangs „brangus“, dirža „diržas“, dulkes „dulkės“, greits „greitas“, lašini „lašiniai“, puiks „puikus“, sekmines „Sekminės“ (šventė), vaisas „vaisius“, žaibis „žaibas“, žands „žandas“, žents „žentas“ ir kitų.

Kuršininkai iš lietuvių perėmė nemaža slavizmų, religinių terminų, pvz., grīks „nuodėmė“, krikščiānis „krikščionis“, miests „miestas“, spavieda „išpažintis“, užgavienis „Užgavėnės“, venčavānė „sutuoktuvės“, Velīkas „Velykos“, žegnāti „žegnotis, palaiminti“, žegnāne „palaiminimas“.

Vartojami lietuviški skaitvardžiai nuo „11“ iki „19“: Vienālik, dvīlik, trīlik, ... devnālik. Yra net lietuviškų gramatinių formų: būčau „būčiau“, nākčau „prieičiau“, varetumit „galėtute“.

Fonetikoje irgi ryški lietuvių kalbos įtaka. Turimos afrikatos c, dž vietoj latv. š, ž, pvz., zalkči „žalčiai“, briedži „briedžiai“, biču „bičių“, sirdžu „širdžių“. Pasitaiko žemaičių tarties elementų, pvz., dieku „dėkui“, diel „dėl“, gieda „gėda“, liguonis „ligonis“.

Mažosios Lietuvos enciklopedija, skyrelis „Kuršininkai“.

 

3. ... senieji Kuršių nerijos (kopų, Užmario) gyventojai buvo vadinami kopininkais. Mažosios Lietuvos žemyninės dalies gyventojai (laukininkai, pelkininkai, pievininkai, žuvininkai) žiūrėjo į kopininkus kaip į visai kitokius žmones. Tą lėmė etniniai bruožai (būtent Kuršių nerijoje buvo susitelkę kuršininkai), ypač tradicinės gyvensenos ypatybės XVIII–XIX a., kai neriją pasiglemžė keliaujančios didžiosios kopos.

Mažosios Lietuvos enciklopedija, skyrelis „Kopininkai“.

 

4. ... laukiniñkai – senovėje Prūsijos bei Mažosios Lietuvos senieji laukų gyventojai, vėliau įsigiję nuosavus ūkius-laukus – kaimiečiai prūsai ir lietuvininkai. Laukininkų kolektyvas sudarė kaimo bendruomenę, susidedančią iš atskirų nuosavų ūkių, bet bendrai valdančią dalį gamybos priemonių ir kolektyviai atliekančią kai kurias gamybines funkcijas.

Mažosios Lietuvos enciklopedija, skyrelis „Laukininkai“.

 

5. .... senoji Nidos gyvenvietė siekia pačius seniausius prabaltų apsigyvenimo laikus. Tai liudija visiems baltams žinomas jos vardas, plg. prūsų upėvardis Nyda, Sasnoje Neide

Galima spėti, kad, pirmiesiems baltams (prabaltams) apsigyvenus Kuršių nerijoje, arti dabartinės Nidos tekėjo upelis, kuris vadintas Nida „tekančioji“ (Kuršių marių vanduo t. p. tekantis).

Mažosios Lietuvos enciklopedija, skyrelis „Nida“.

 

6. ... kurėnas yra dirbtinis vardas, paplitęs po Antrojo pasaulinio karo. Kurėno vardas atsirado atsitiktinai – profesorius V. Gudelis siūlė tokias kuršių žvejų valtis vadinti kuršėnais. Tačiau dėl korektūros klaidos spaudoje paskelbtas kurėno vardas greitai paplito.

Mažosios Lietuvos enciklopedija, skyrelis „Kurėnas“.



Paskutinis atnaujinimas: 2021-01-06 13:38:16
 

 

© Neringos savivaldybė
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.