NERINGOS
SAVIVALDYBĖ
Spausdinti
 

Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Taikos g. 2, LT-93123, Neringa, tel. (8 469) 52 234, faks. (8 469) 52 572. 
El. paštas meras@neringa.lt  administracija@neringa.lt  Juridinių asmenų registras, įstaigos kodas 188754378.


Prisijungimas gyventojams
Naujienų prenumerata
Įrašykite savo el.pašto adresą


 

Pradžia
Nematerialus kultūros paveldas –

 tai ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir kultūros erdvės; visa tai bendruomenės, grupės, šeimos ir pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. Nematerialaus arba gyvojo kultūrinio paveldo išraiškos reiškiasi žodinės kūrybos tradicijos, scenos meno, papročių, apeigų ir šventinių renginių, su gamta ir visata susijusios veiklos, tradicinių amatų srityse. Iš kartos į kartą perduodamos nematerialaus kultūros paveldo vertybės neatsiejamos nuo nuolinės reakcijos į aplinką, sąveikos su gamta ir istorija. Perimamumas suteikia ypatingą tapatybės ir tęstinumo jausmą, pagarbą žmogaus kūrybingumui ir kultūrinei raiškai. Kuršių nerija visuomet pasižymėjo išskirtinumu, kurį lėmė neįprastos gyvenimo sąlygos, nuolatinė žmogaus ir gamtos sąveika, pasaulėžiūra. Šio krašto kultūra, išlikusios tradicijos, ūkinė, su gamta susijusi veikla, atskleidžia ypatingus dvasinius ir materialiuosius klodus. Mažėjančios tradicijų perėmėjų ir puoselėtojų gretos skatina itin akylai saugoti nematerialios kultūros lobius. 

Teisės aktai reglamentuojantys Nematerialaus kultūros paveldo apsaugą:
LR Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas
Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija 

                                 ************************************************************************************************

Nacinalinį nematerialaus kultūros paveldo sąvadą 2019 m. papildė vertybė - Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba

(S. ir A. Armonavičių archyvo nuotrauka)

Kuršių marių vėtrungės yra savitas, unikalios puošybos Kuršių marių žvejų kūrybos reiškinys, turintis ne tik vėjo kryptį nurodančią, estetinę, bet svarbiausia - identifikacinę paskirtį. Marių burvaltes – kurėnus – ženklinti vėtrungėmis pradėta 1844 m. Jas įvedė Prūsijos karalystės žvejybos inspekcija žvejybai kontroliuoti: kad žvejai nepažeidinėtų jiems skirtų žvejybos plotų ribų bei būtų lengviau kovoti su brakonieriavimu. Vėtrungių atsiradimo pradininku laikomas vyriausiasis Kuršių marių karališkasis žvejybos inspektorius (fišmeisteris) Ernstas Wilhelmas Beerbohmas (1786–1865), gyvenęs netoli Ventės rago buvusiame Muižės dvare.

Dabartinių vėtrungių pirmtakės buvo 2 prūsiškų pėdų ilgio ir 1 prūsiškos pėdos pločio (62,4 x 31,2 cm) skardinės ar medinės plokštės, su atitinkamu kaimui priskirtu geometriniu ženklu, nudažytu tam tikromis kontrastingomis spalvomis: Kuršių nerijos kaimų ženklai – juoda ir balta, rytinio kranto – raudona ir balta, pietinio – geltona ir mėlyna. Vėtrungės gale tvirtinama raudonos ir baltos spalvų vėliavėlė. Apie 1890 m. žvejai ėmė puošti šias spalvines lenteles: priešvėjinę ir viršutinę dalį papildė įmantriais mediniais kiaurapjoviais raižiniais. Puošybos elementų motyvai pasirenkami iš artimiausios aplinkos, derinant ir su senoviniais abstrakčiaisiais simboliais: juose susipynė valstybingumo, religinių simbolių, stilizuotų aplinkos objektų motyvai, tarp kurių dažnai regime bažnyčias, švyturį, žvejų namus, laivus, žmonių ir gyvūnų figūras. Populiarūs vėtrungėse alegoriniai tikėjimo, meilės bei vilties simboliai - kryžius, širdis, inkaras, bei tekančios saulės motyvas. Vėtrungės turėjo beveik pastovius matmenis: ilgis – 114–116 cm, neskaitant vėliavėlės, aukštis – 40-45 cm, mediena: ąžuolas arba uosis – rėmo kartelėms, liepa, gluosnis ar alksnis – kiauraraščiams pjaustiniams. Po Pirmojo pasaulinio karo skiriamoji laivų ženklų paskirtis sumažėjo, tačiau atsirado komercinė paskata kurti ir pjaustyti vėtrunges – jas mielai įsigydavo turistai.

Vėtrunges pamario bendruomenės priima kaip savęs identifikavimo ženklą, dažnai jas vadina vizitine kortele ar mediniu pasu. Vėtrungių gamybos amatas šiuo metu vystomas visame pamario krašte švietėjiškais tikslais, jos – patrauklus, įsimintinas kraštą reprezentuojantis ir turizmui taikomas ženklas bei suvenyras. Praeitį ir šiandienos pamariečiams svarbius simbolius jungiančios vėtrungės dažnai puošia vietinių gyventojų namus. Šiaurinės Kuršių nerijos dalies kaimų vėtrungių ženklus įamžino Neringos herbas.


                                                           ***********************************************************************************************

 Kiti nematerialaus kultūros paveldo objektai (vertybės) Kuršių nerijoje:

Įgūdžiai, gebėjimai
Poledinė bumbinamoji (baidomoji)  stintų žvejyba

Kuršių nerijos apželdinimas / kopų sutvirtinimas

Kurėnų statyba

Krikštų gamyba

Varnų gaudymas

 Pateikėjai (asmenys)
Eduardas Antanas Jonušas

 Pateikėjai (grupės, kolektyvai, bendruomenės)
Folkloro ansamblis ,,Giedružė” + vaikų ir jaunimo grupė ,,Giedružiukai
Folkloro ansamblis ,,Aušrinė”



Paskutinis atnaujinimas: 2020-03-17 15:48:12
 

 

© Neringos savivaldybė
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smart Web sistema.