Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja privalomas klientų aptarnavimas lietuvių kalba

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimai. Lietuvoje parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas užsieniečiai privalės užtikrinti gyventojų aptarnavimą valstybine kalba.

Įstatymo pakeitimas aktualus ne tik darbdaviams ir jų darbuotojams, turintiems pareigą Lietuvos gyventojus aptarnauti lietuvių kalba, bet ir individualia veikla užsiimantiems asmenims, pavyzdžiui, pardavėjams, padavėjams, masažuotojams, grožio paslaugų teikėjams, treneriams, pavežėjams.

Kalbos lygio reikalavimai užsieniečiams

Lapkričio 26 d. Vyriausybė patvirtino bazinį (A1) lietuvių kalbos mokėjimo lygį, kurį nuo kitų metų pradžios turės atitikti aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai. Po dvejų metų gyvenimo Lietuvoje A1 lygio nepakaks – iš užsieniečių bus reikalaujama jau aukštesnio lygio.

A1 lietuvių kalbos mokėjimo lygis bus taikomas užsieniečiams, kurie tiesiogiai parduoda prekes ar teikia paslaugas. A1 lygiu kalbą suprantantis žmogus geba vartoti žinomus būtiniausius posakius ir pagrindines frazes, esant konkrečiam poreikiui, sugeba prisistatyti ir pristatyti kitą, užduoti asmeninio pobūdžio klausimų.

A2 (pradedančiojo) kalbos vartotojo būtinas tiesiogiai su klientais bendraujantiems paslaugų teikėjams (tai eiliniai valdybų, kontorų, pašto, banko, policijos ir kiti tarnautojai, žemesnysis medicinos personalas, pardavėjai, padavėjai, vairuotojai ir pan.). A2 valstybinės kalbos mokėjimo lygis įrodomas išlaikius Pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos egzaminą ir gavus tai liudijantį pažymėjimą.

Antrosios valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos egzaminas, įrodantis B1 kalbos mokėjimo lygį, nuo 2026 m. sausio 1 d. būtinas švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos darbuotojams, viduriniam medicinos personalui, nelietuviškų kultūros ir švietimo įstaigų darbuotojams, vidurinės grandies specialistams, kurie turėtų gebėti savarankiškai bendrauti įvairiomis temomis.

Trečioji kategorija taikoma Lietuvos Respublikos aukščiausiųjų valstybinės valdžios ir valdymo organų, valstybinių tarnybų, miestų (rajonų) savivaldybių, įmonių, įstaigų bei organizacijų vadovams, kitiems vadovaujantiesiems darbuotojams.

Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinės kategorijos taikomos asmenims, pageidaujantiems užimti nurodytojo profilio pareigas.

Valstybinės kalbos egzaminus organizuoja ir nustatytos formos pažymėjimus išduoda Nacionalinė švietimo agentūra. Todėl lietuvių kalbos mokėjimą įrodo tik Nacionalinės švietimo agentūros išduoti, o ne lietuvių kalbos kursų baigimo pažymėjimai.

Taikomos išimtys

Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinės kategorijos netaikomos darbuotojams, kurie yra baigę lietuviškas mokyklas arba nelietuviškas vidurines bendrojo lavinimo arba joms prilygstančias mokyklas.

Siekiant padėti  karo pabėgėliams iš Ukrainos integruotis į Lietuvos darbo rinką, numatytos tam tikros išimtys. Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, kalbos reikalavimai nėra taikomi 3 metus nuo apsaugos suteikimo dienos.

Tam tikroms profesijoms teisės aktai numato ir kitokias taisykles dėl lietuvių kalbos žinių. Pavyzdžiui, įprasta tvarka užsienietis, siekiantis įgyti sveikatos priežiūros specialisto licenciją, privalo pateikti B1 valstybinės kalbos lygį patvirtinantį dokumentą, o karo pabėgėliams iš Ukrainos licencija gali būti suteikiama netaikant kalbos lygio reikalavimo, jei asmuo pateikia įrodymus, kad mokosi lietuvių kalbos, ir įrodymus, kad pasieks reikalaujamą kalbos lygį per 2 metų laikotarpį skaičiuojant nuo licencijos išdavimo.

Ką tai reiškia darbdaviams ir paslaugų teikėjams?

Įsigaliojus Įstatymo pakeitimui, ne tik darbdaviai, bet ir individualią veiklą vykdantys asmenys  privalės  užtikrinti klientų aptarnavimą lietuvių kalba bei pasirūpinti, kad suėjus įstatymo pakeitime nustatytiems terminams specialų teisinį statusą turintys užsieniečiai būtų pasiekę reikiamą lietuvių kalbos žinių lygį.

Ukrainiečiams, gavusiems laikinąją apsaugą, nutarimas dėl valstybinės kalbos mokėjimo nuo kitų metų nebūtų aktualus, nes jiems lietuviškai neprivalu mokėti pagal laikinąją apsaugą. Tokį statusą ukrainiečiams karo pabėgėliams Vyriausybė pratęsė iki 2027-ųjų.

Vis tik darbdavys privalo užtikrinti, kad klientai būtų aptarnaujami lietuvių kalba.

Pasikonsultuoti dėl valstybinės kalbos reikalavimų arba išreikšti nepasitenkinimą dėl valstybinės kalbos ignoravimo aptarnavimo srityje galite susisiekę su Švietimo skyriaus vyr. specialiste (kalbos tvarkytoja) Asta Merkevičiene tel. +370 671 77103, e. paštu asta.merkeviciene@neringa.lt.