Pažintis su latvių literatūra ir kultūra Neringos gimnazijoje

Pastaruoju metu daug nerimo kelianti ir susitelkimo reikalaujanti geopolitinė situacija verčia iš naujo apmąstyti kaimynystės ir bendradarbiavimo sampratas, skatina kalbėti apie tai, kas mus vienija, o kas skiria, ką galime padaryti, jog būtume vieningesni, saugesni. 

Tokiame kontekste vis dažniau keliamas klausimas dėl Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo stiprinimo, baltiškosios tapatybės puoselėjimo. 2022 m. gruodžio 17 d. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje konferencijoje „Baltų vienybės stiprinimas per kultūrinį bendradarbiavimą“, kurią organizavo asociacija „Kultūros politikos institutas“, dar sykį nuskambėjo kvietimas intensyvinti kultūrinės informacijos mainus, mokytis antrosios baltų kalbos. Pasvarstyti apie latvių kalbos kaip antrosios užsienio kalbos pasirinkimą Lietuvos mokyklose galimybes siūlė ir LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Tokių tikslų siekia ir 2017 m. veiklą pradėjęs ir jau šešerius metus vykstantis Lietuvos ir Latvijos mokyklų bibliotekų projektas „Baltų literatūros savaitė / Baltu literatūras nedēļa“. Šiais metais projektas vyko rugsėjo 19–23 dienomis, jame dalyvavo 54 Lietuvos ir Latvijos mokyklos. Projektas ne tik populiarina Lietuvos ir Latvijos literatūrą, kultūrą, tarpkultūrinius ryšius, bendradarbiavimą, bet ir skatina skaityti knygas, ugdyti mokinių skaitymo gebėjimus. Projekto organizatoriai – Jonavos rajono Žeimių mokyklos-daugiafunkcis centras ir Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Letonikos centras – džiaugiasi, jog projekto dalyvių skaičius kasmet didėja, mokyklų bibliotekose gausėja kaimyninės šalies autorių knygų. Susidomėjimą kaimyninės šalies literatūra pastebi ir vertėjai bei leidėjai – kasmet vis daugiau išleidžiama naujausių ir reikšmingiausių kūrinių vertimų.

Šiemet projekte dalyvavusių Lietuvos mokyklų bibliotekas pasiekė lietuviškų šaknų turinčios latvių rašytojos, dramaturgės Rasos Bugavičiūtės-Pėcės apysaka „Berniukas, kuris matė tamsoje“ (vertė Audrius Musteikis, 2021), kurioje paliečiama gana reta, bet labai aktuali žmogaus galios ir negalios tema, iškeliamos asmenybės laisvės ir atsakomybės problemos. Neregių šeimoje augusio reginčio berniuko Jokūbo vaikystės ir paauglystės prisiminimai ir išgyvenimai kviečia pažinti regos negalią turinčių žmonių kasdienybę, apmąstyti bendražmogiškąsias vertybes. Mokykloms dovanotas Šiaulių turizmo informacijos centro parengtas turizmo vadovas „Baltų kelias“ pakvies keliauti kuršių, žiemgalių ir sėlių istorijos pėdsakais, pažinti Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų kultūros ir gamtos vertybes. Rėmėjų ir partnerių mokykloms dovanojami latvių kalbos vadovėliai, žodynai, žaidimai, suteikiama metodinė pagalba padeda mokytojams ir mokiniams geriau pažinti kaimyninės šalies kalbą, kultūrą, geografiją, stiprinti baltiškąją tapatybę.

Projekte „Baltų literatūros savaitė“ pirmą kartą dalyvavo Neringos gimnazijos biblioteka (bibliotekininkė Angelė Pocevičienė). Mokykla įsikūrusi ypatingoje vietoje – Kuršių nerijoje, kur ilgus amžius gyveno savita kuršininkų etninė grupė. Jų protėviai čia atsikėlė iš Latvijos Kuršo teritorijos ir šnekėjo ypatinga kalba, kuri formavosi iš lietuvių, latvių ir vokiečių kalbų (tarmių). Nors kuršininkų nebeliko, tačiau Neringos savivaldybės gyventojai turėtų puoselėti jų paveldą, žinoti savo krašto istoriją, prie to puikiai gali prisidėti ir  projekto „Baltų literatūros savaitė“ veiklos.

Neringos gimnazija projekto veiklas skyrė pradinių klasių mokiniams. Mokytojos Rūta Drabulytė, Ramunė Kubiliutė, Dalia Andrijauskienė ir Agnė Jankauskaitė papasakojo apie Latvijos valstybę, mokiniai išgirdo latvių kalbos pavyzdžių ir net išmoko pasakyti keletą žodžių latviškai. Taip pat jie klausėsi latvių pasakos „Vilko popieriai“ ir ją iliustravo savo piešiniais.  Vėliau buvo suorganizuota viktorina „Pažintis su kaimynais latviais“, kurioje vaikai prisiminė, kokia yra Latvijos vėliava, susidomėję klausėsi legendos apie Latvijos vėliavos spalvų atsiradimą. Pasikartojo, kaip vadinasi Latvijos sostinė, kokie regionai sudaro Latviją, kokia ilgiausia upė ir aukščiausias kalnas. Vaikai taip pat susipažino su latvių tautinio epo herojumi Lačplėsiu bei išmoko žaisti latvių liaudies žaidimą „Trys devyni“. Projekto veiklos paskatino vaikus toliau domėtis latvių literatūra, latvių rašytojų knygelių vėliau jie ieškojo bibliotekoje. 

Projekto organizatoriai tiki, jog reikšminga kiekviena iniciatyva ar darbas, padedantis jaunimui labiau suvokti savo gimtosios vietos ir kultūros vertę, bendradarbiavimo svarbą. Siekti šių tikslų projekto organizatoriams padeda partneriai - Latvijos Respublikos ambasada Lietuvoje, Lietuvos Respublikos ambasada Latvijoje, Jonavos rajono savivaldybė, Šiaulių turizmo informacijos centras, projekto „Baltų kelias“ kūrėjai bei rėmėjų – Kavos Draugas, RTTAX, Save24, Glasses on, Sapiegos klinika – dovanos.

Dr. Auksė Noreikaitė,
VDU HMF Letonikos centro specialistė