Aplinkos ministras ir miškininkai lankėsi Neringoje - įvertino žalą pajūriui
2022-02-03
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė, reaguodami į pajūrį siaubusią stiprią audrą, pridariusią žalos ne tik paplūdimiams, bet ir kopoms, ketvirtadienį lankėsi Kuršių nerijoje ir apžiūrėjo padarytą žalą. Pajūrio miškai audrą sėkmingai atlaikė, tačiau Kuršių nerijos, Palangos ir Šventosios kopagūbriai patyrė didelius pažeidimus. Kartu su Neringos miesto meru Dariumi Jasaičiu ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore Aušra Feser jie įvertino labiausiai nukentėjusį pajūrio ruožą ties Pervalka ir aptarė, ką galima padaryti dar šį pavasarį jį atstatant.
„Labai apmaudu, kad viena unikaliausių Lietuvos vietų patyrė tokią didelę žalą. Keičiantis klimatui vis dažniau tapsime tokių įvykių liudininkais. Miškai beveik sėkmingai atlaikė audras, todėl dabar svarbu ieškoti ne tik trumpalaikių kopų atstatymo būdų, tačiau ir ilgalaikių technologijų, kurios maksimaliai padėtų sumažinti audrų padarinius. Šiandien ieškome sprendimų, kurie kuo greičiu padėtų likviduoti padarytą žalą ir vėl leistų džiaugtis visuomenei Lietuvos unikaliu pajūriu“, – situaciją komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Labiausiai nukentėjo Kuršių nerijos, Palangos ir Šventosios kopagūbriai. Sausį siautusios audros pažeidė parko rekreacinę infrastruktūrą, apgadino apsauginį paplūdimio kopagūbrį. Nuplauta arba audros apgadinta 20 laiptų, pažeista 3,4 tūkst. metrų apsauginio kopagūbrio vakarinio šlaito.
„Žiemos audrų padarinius pilnai galima bus įvertinti tik pasibaigus audrų sezonui – kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Tačiau jau dabar aišku, kad ne rekreacinėse zonose reikės apie 4-6 ha klojinių, tai kainuos apie 230-350 tūkst. eurų. Todėl būtina skirti papildomų lėšų audros padariniams likviduoti“, – teigė A. Feser.
Pasak Valstybinių miškų urėdijos vadovo, įmonė, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, prisidės prie kopagūbrių tvarkymo tiekiant kertamų kalnapušių žaliavą, naudojamą kopų ir kopagūbrių tvirtinimo žabams.
„Esame dėkingi aplinkos ministrui bei Valstybinių miškų urėdijos vadovui už parodytą dėmesį bei išreikštą rūpestį dėl neeilinių audros padarinių unikaliai Neringos gamtai ir labai tikimės, kad nacionalinės valdžios institucijos, susipažinus su realia padėtimi paplūdimiuose, išnagrinėjus padarinius, ras galimybių veiksmais bei skiriamomis lėšomis prisidėti prie susitikimo metu aptartų bei planuojamų darbų įgyvendinimo,“ – kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.
Priešingai nei kopagūbriai, miškai atlaikė uraganinius vėjus. „Apžiūrėjome ir įvertinome audros padarinius paplūdimiuose ir miškuose. Vis tik džiaugiuosi, kad nuoseklus mūsų miškininkų darbas ugdant miškus ir laiku atliekant jų priežiūrą turi įtakos tam, jog valstybiniai miškai mažiausiai nukentėjo nuo audros ir išvartytų bei išlaužytų medžių miškuose bei aplink rekreacinius takus nėra daug. Pavojingi medžiai jau yra pašalinti, toliau vyksta vėjavartų bei vėjalaužų tvarkymo darbai, kad pavasarį jie netaptų medžių kenkėjų židiniais, o mūsų miškininkai iš Kretingos regioninio padalinio ir toliau stebi situaciją pajūryje bei pasiruošę reaguoti“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos vadovas V. Kaubrė.
Norint užauginti stiprų ir stichijoms atsparų medyną, laiku turi būti atliekami ugdomieji kirtimai – jais iškertami silpni ir pažeisti medžiai, taip paliekant daugiau erdvės ir šviesos augti sveikiems. Todėl medynas auga tvirtesnis ir atlaiko stiprius vėjus bei audras.
Kaip pastebi urėdijos vadovas, jeigu anksčiau gamtos stichijos pasikartodavo maždaug kas dešimt metų, tai pastarieji metai parodė, jog stiprios audros Lietuvoje dėl klimato kaitos kartojasi jau kasmet, tačiau stiprių vėjų padaryta žala miškams yra mažesnė. Miškininkai, žvalgydami stiprių vėjų padarinius pastebi, kad didžiausia padaryta žala kasmet labiausiai paliečia Žemaitiją ir pajūrio kraštą.
Planuojama, kad pliažai bus sutvarkyti iki turistinio sezono pradžios – birželio mėnesio. Kitose vietose apsauginio kopagūbrio atkūrimas gali užimti ne vienerius metus, priklausys nuo gamtinių sąlygų bei turimo finansavimo.
Papildoma informacija
Kuršių nerijos krantus nuo atšiaurių Baltijos jūros bangų saugo apsauginis paplūdimio kopagūbris. Jis pradėtas kurti prieš 200 metų ir skirtas kaupti iš jūros išmetamą smėlį ir apsaugoti sausumą nuo audrų. Būtent kopagūbris ir yra prevencinė priemonė, sauganti Kuršių neriją.
Šiuo metu apsauginis kopagūbris prižiūrimas ir tvarkomas pagal Pajūrio juostos tvarkymo programą, kuri parengta remiantis dešimtmečių patirtimi ir praktika bei HELCOM konvencijos rekomendacijomis. Jos numato, kad jei reikalingos pakrantės apsaugos priemonės, pirmenybė teikiama natūralioms medžiagoms, tokioms kaip akmenys, smėlis, dirvožemis ar mediena, o ne dirbtinėms (betonas, asfaltas ar plastikas).
Lietuva laikosi šių rekomendacijų ir Kuršių nerijoje taikomos krantotvarkos priemonės, kurios atitinka žaliąjį kursą. Kopagūbrio priežiūra nuo 2017 m. finansuojama 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų lėšų. 2017-2021 m. krantotvarkos priemonės įgyvendintos beveik visame 50 km. ruože.
Pajūrio juostos tvarkymo programą rengę specialistai pažymi, kad nepaisant trumpalaikės didelio masto kranto ardos ekstremalių audrų metu, po jų vyraujančių santykinai ramių orų laikotarpiu dalis nuplauto smėlio grąžinama į krantą ir, esant palankioms sąlygoms bei padedant krantą tvarkantiems žmonėms, gali greitai atkurti savo buvusį profilį.
LR aplinkos ministerijos nuotr.
