Krikštų tradicija Mažojoje Lietuvoje įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą
2026-05-21
Krikštų tradicija Mažojoje Lietuvoje oficialiai papildė Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Šį pripažinimą liudijantys sertifikatai iškilmingai įteikti šventėje, kurioje pristatyta trylika naujai į sąvadą įtrauktų gyvojo paveldo reiškinių iš visos Lietuvos.
Gyvojo paveldo reiškinį – krikštų tradiciją Mažojoje Lietuvoje – Vilniaus rotušėje vykusių iškilmių metu pristatė Vitalija Teresa Jonušienė, kartu su Edita Anglickaite-Beržinskiene atstovavusi Neringos muziejus.
Vitalija Teresa Jonušienė priminė Neringos miesto garbės piliečio, menininko Eduardo Jonušo atkaklų darbą ir milžinišką indėlį atkuriant istorinę atmintį – į Neringos gyvenimą sugrąžinant krikštus ir atkuriant Nidos senąsias kapines. Kaip pasakojo renginio metu, E. Jonušui talkino kuršininkas Michelis Engelinas, kuris iš atminties padėjo nurodyti, koks krikštas ar kryžius konkrečioje vietoje Nidos senosiose kapinėse stovėjo. Buvo griežtai laikomasi principo nefantazuoti – jei informacijos trūko, paminklai nebuvo kuriami iš naujo, todėl jie atkurti maksimaliai autentiškai. Kruopštų E. Jonušo darbą savu laiku įvertino ir garsi archeologė Marija Gimbutienė. Apsilankiusi atkurtose kapinėse, ji E. Jonušui ištarė: „Aš taip jas ir įsivaizdavau“.
Iškilmių metu pristatytas ir autentiškas Eduardo Jonušo išsaugotas krikštas, šiandien saugomas Neringos muziejų fonduose – antkapinis paminklas nidiškei Mariai Sakuth (1893–1937).
Renginyje taip pat dalyvavo Klaipėdos rajono etninės kultūros centro direktorius Jonas Tilvikas, etnografas Helmutas Lotužis bei krikšto gamybos tradiciją tęsiantys – medžio meistras Vaidotas Bliūdžius ir skulptorius Saulius Rumbutis.
Sertifikatas, liudijantis krikštų tradicijos Mažojoje Lietuvoje išsaugojimo svarbą, įteiktas vertybės pateikėjams: Neringos muziejams bei Klaipėdos regiono etninės kultūros centrui.
„Mažosios Lietuvos krikštų tradicija – svarbi mūsų krašto tapatybės dalis, pasakojanti apie žmonių atmintį, pasaulėžiūrą ir ryšį su gimtąja žeme. Džiugu, kad ši išskirtinė tradicija sulaukė nacionalinio pripažinimo. Su pagarba ir dėkingumu prisimename Eduardą Jonušą, kurio neįkainojamas indėlis padėjo sugrąžinti krikštus ir kitus Kuršių nerijos simbolius į mūsų krašto gyvenimą. Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie rūpinasi šios tradicijos išsaugojimu, puoselėjimu ir perdavimu ateities kartoms“, – pažymi Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Krikštai – senieji Pamario krašto antkapiniai paminklai. Ankstyviausi krikštų paminėjimai siekia XVI a. Istoriškai šie paminklai paplitę Kuršių nerijoje, Melnragės, Karklės, Bomelsvitės kapinėse, taip pat dabartinių Kretingos, Tauragės ir Šilutės rajonų apylinkėse. Laikantis konfesinių papročių, krikštai statomi mirusiojo kojūgalyje, o jų stiebas dažniausiai siekia kapo dugną.
Daugiau informacijos apie krikštų tradiciją Mažojoje Lietuvoje rasite čia.
Jono Tumasonio ir Neringos muziejų nuotraukos.
