Preiloje – jautrus susitikimas su kuršininku Helmutu Kubillus ir jo šeimos istorija

Preilos bibliotekos pastate susirinkę vietos gyventojai ir svečiai tapo išskirtinio, jautraus įvykio liudininkais. Į gimtąjį kraštą atvykęs 98-erių metų kuršininkas, preiliškis Helmutas Kubillus kartu su dukra Gudrun bendruomenės akivaizdoje Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešajai bibliotekai perdavė neįkainojamą šeimos relikviją – istorinį liuteronišką giesmyną, lydėjusį Kubillus šeimą per skirtingus gyvenimo etapus.

Pasveikindamas susirinkusiuosius Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pasidžiaugė ne tik neeiliniu vizitu, bet ir tuo, kad šis jautrus susitikimas vyksta simbolinėje erdvėje – sutvarkytoje buvusioje Preilos mokykloje.

Šaknys, kurių nenutraukė net tremtis

Kaip renginio metu pasakojo Viktoro Miliūno viešosios bibliotekos specialistė leidybai ir edukacijai, kultūros almanacho „Dorė“ sudarytoja ir redaktorė Raimonda Meyer, Kubillus šeima Preiloje buvo gerai žinoma ir išskirtinė – Helmuto tėvas Wilhelmas Kubillus buvo Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios vyresnysis, o Preila ir Pervalka tuo metu priklausė Nidos parapijai.

Po pirmosios žmonos mirties su keturiais vaikais likęs Wilhelmas Kubillus susituokė su Maria iš Juodkrantės, kuri pagimdė dar keturis vaikus – vienas jų yra Helmutas. Taip šeimoje augo aštuoni vaikai.

Tačiau Antrasis pasaulinis karas ir po jo sekusi sovietinė okupacija negrįžtamai pakeitė kuršininkų, taip pat ir Kubillus šeimos, likimus: šeima buvo ištremta į Sibirą, kur praleido dešimt metų, o vėliau gyvenimą tęsė Vakarų Vokietijoje.

Pirmoji Neringos muziejams jau anksčiau buvo perduota Kubillus šeimos armonika. Preiloje pirkta, tremties kelią į Krasnojarsko kraštą patyrusi, vėliau Vakarų Vokietiją pasiekusi armonika šiandien yra tapusi muziejų eksponatu.

Preiloje vykusio susitikimo metu H. Kubillus dukra Gudrun perdavė dar vieną neįkainojamą šeimos turtą – liuteronišką giesmyną, kuriame išlikę jautrūs H. Kubillus mamos ir sesers įrašai.

Šeimos sprendimu ši relikvija patikėta Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno viešajai bibliotekai. Nors atsisveikinti su tokia brangia relikvija H. Kubillus dukrai Gudrun nebuvo lengva, šeima vieningai nusprendė, kad šis giesmynas turi tapti platesnės Kuršių nerijos atminties dalimi.

Tikėjimas, raštas ir giesmės – kuršininkų tapatybės dalis

Apie istorinį ir kultūrinį Kuršių nerijos kontekstą renginyje kalbėjo vokiečių istorikė, Klaipėdos universiteto profesorė dr. Ruth Leiserowitz. Ji priminė, kad 1907 metais pastatyta Preilos mokykla buvo neatsiejama vietos bendruomenės dalis, kurioje glaudžiai persipynė švietimas, tikėjimas ir kasdienis bendruomenės gyvenimas.

Profesorė atkreipė dėmesį, kad tuometiniams Kuršių nerijos gyventojams mokėjimas skaityti ir rašyti buvo itin svarbus. Žmonės skaitė Bibliją, pamokslų knygas, laikraščius, o vaikai bažnytines giesmes mokėsi atmintinai. Giedojimas buvo kasdienės mokyklos programos dalis, o liuteroniškoji tradicija stipriai formavo šio krašto žmonių pasaulėžiūrą.

Giedojimas, dainavimas ir muzika buvo svarbi kasdienybės dalis preiliškių Kubillus šeimoje.

Prisiminimai apie prieškario Preilą

Nors 98-erių H. Kubillus kalbėjo nedaug, jo atsiminimai susirinkusiuosius bent trumpam nukėlė į prieškario Preilą. Atsakydamas į klausimus, jis prisiminė, kad vaikystėje Kuršių marios turėjo svarbesnį vaidmenį nei jūra, o pamarys ir kopos buvo mėgstamiausios vaikų žaidimų vietos.

Preilos bibliotekoje vykusio susitikimo metu H. Kubillus buvo įteiktas unikalus jo paties užrašytų ir į lietuvių kalbą išverstų prisiminimų leidinys. Tikimasi, kad ateityje šie prisiminimai galės būti išleisti ir pasiekti platesnį skaitytojų ratą.

Neringos savivaldybės mero Dariaus Jasaičio teigimu, Kubillus šeimos giesmyno perdavimas bibliotekai tapo jautriu liudijimu, kad praeitis gali ne tik būti saugoma, bet ir padėti geriau suprasti, kas esame šiandien.

Renginį vainikavo bendra susirinkusiųjų giesmė „Taigi, imk mano ranką“.