Vakarų Lietuvos savivaldybės, verslas ir mokslas susitarė, kokiomis kryptimis plėtos regiono ekonomiką ateinantį dešimtmetį

Septynios Klaipėdos regiono savivaldybės susivienijo ir patvirtino Klaipėdos regiono specializacijos strategiją, pagal kurią plėtos regiono ekonomiką iki 2030 metų. Tai pirmoji tokia regiono specializacijos strategija Lietuvoje, kuri nustato, kuriomis kryptimis ir pagal kokius prioritetus bus skatinamos investicijos šių savivaldybių teritorijose.

Regiono augimo planas

Strategija apibrėžia prioritetines verslo, mokslo ir švietimo plėtros, talentų pritraukimo ir savivaldybių investicijų kryptis regione.

Klaipėdos regiono specializacijos strategija apjungia septynias savivaldybes: Klaipėdos ir Palangos miestus. Klaipėdos, Kretingos, Skuodo bei Šilutės rajonus ir Neringą, kurios inicijavo ir pradėjo diskusijas dėl bendros krypties nustatymo.

Specializacijos strategijos rengimas nuo pirminių diskusijų užtruko beveik ketverius metus. Į jį įsitraukė daugiau nei 330 skirtingų partnerių iš verslo, mokslo, švietimo institucijų, įvairių asocijuotų struktūrų.

Didžiausias regioninės specializacijos privalumas – tikslingas investavimas. Kai regiono savivaldybės, verslas, mokslo institucijos susitaria ir įsivardija aiškius prioritetus, viešieji resursai sukoncentruojami į didžiausią potencialą turinčias plėtros kryptis, tai leidžia pasiekti geresnių rezultatų visiems.

Klaipėdos regiono specializacija strategija yra svarbiausias plėtros dokumentas, apibrėžiantis regiono ekonominės ateities viziją, jos įgyvendinimo prioritetines kryptis ir iš jų kylančias konkrečias priemones.

Jūros potencialas, bioekonomika ir darnus turizmas

Regiono partneriai susitarė dėl penkių pagrindinių specializacijos krypčių. Pirmoji – jūrinės ekonomikos stiprinimas. Klaipėdos regionas sieks tapti investicijoms patraukliu jūrinės ekonomikos lyderiu Pietryčių Baltijos jūros regione. Bus skatinamos mėlynosios energetikos, akvakultūros ir jūrinių biotechnologijų, žaliojo jūrinio transporto inovacijos bei kitos jūrinės ekonomikos veiklos, kurios būdingos šiam regionui.

Antroji patvirtinta specializacijos kryptis – bioekonomika, kuri apima visus sektorius, kuriuose naudojami biologiniai ištekliai. Tai ir žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, maisto, plaušienos ir popieriaus gamyba, chemijos, biotechnologijų ir energetikos pramonės šakos, taip pat transporto, prekybos, maitinimo ir kiti susiję sektoriai bei šios srities mokslas.

Siekiama tapti bioekonomikos regionu ir per dešimtmetį išsiveržti į lyderių gretas tiek nacionaliniu, tiek visos Baltijos jūros regiono lygiu. Tai bus daroma per šios srities mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslų skatinimą, žiedinės ekonomikos kūrimą, sektorių bendradarbiavimą, atsinaujinančių išteklių naudojimą.

Trečioji kryptis, neatsiejama nuo regiono specifikos, darnus jūrinis ir pakrančių turizmas, kurio pagrindinis tikslas efektyviai valdyti visą regioną kaip vieną turistinę vietovę ir glaudžiai bendradarbiauti, kad visame regione būtų sukurta patraukli infrastruktūra ir tai būtų daroma pagal darnios plėtros principus.

Patvirtintos ir dvi bendros specializacijos kryptys, kurios būtų plėtojamos pirmųjų trijų specializacijos krypčių ribose bei sustiprintų jų pasiekimus – tai pažangios pramonės ir paslaugų ekonomikos plėtra.    

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, neišvengiamai vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija, todėl pramonės skaitmenizacija, didesnę pridėtinę vertę kuriančių pažangių įmonių steigimasis ir plėtra yra vienas svarbiausių ekonomikos augimo elementų. Pramonės vystymuisi būtina sukurti ir patogią gyvenimo infrastruktūrą talentams, kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas.

Pirmoji Lietuvoje

Lietuvos regionai dar tik žengia pirmuosius tokių specializacijų kūrimo žingsnius, tuo tarpu Europos Sąjungos šalių regionai įgyvendina jau antrąjį ar net trečiąjį specializacijos strategijų etapą – specializacijas peržiūri, grynina, adaptuoja ir plėtoja jau daugiau nei 10-15 metų.

Patvirtinta Klaipėdos regiono specializacijos strategija – pirmoji ir kol kas vienintelė tokia Lietuvoje. Ji parengta ir priimta savarankiškai, įsiklausant į paties regiono poreikius ir stiprybes. Dėliojant regiono planus atsižvelgta ir į visos šalies raidą apibrėžiančius dokumentus, kurie taip pat skatina regionų specializacijų kūrimą ir partnerystę.

Pagal patvirtintą strategiją šiuo metu rengiamas artimiausių trejų metų veiksmų planas, kurį planuojama patvirtinti rudenį.

Plačiau su Vakarų Lietuvos specializacijos strategija susipažinti galima asociacijos „Klaipėdos regionas“ svetainėje: https://klaipedaregion.lt/specializacija/ ir https://youtu.be/dcREn5_5E4wa.

Nuotraukoje (iš kairės): Skuodo rajono meras Petras Pušinskas, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Neringos mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis.