Įgyvendinami projektai

ECOMARINAS

Įgyvendinant projektą „ECOMARINAS" siekiama skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir inovatyvius vandens išteklių tausojimo sprendimus Pietų Baltijos regiono prieplaukose. Projektas bendrai finansuojamas 2,5 mln. eurų suma Europos regioninės plėtros fondo lėšomis ir pripažinta „strateginės svarbos iniciatyva“ (angl. Operation of Strategic Importance) 2021–2027 m. INTERREG VI-A Pietų Baltijos programoje.

Projektas ECOMARINAS tai bendradarbiavimo iniciatyva, vienijanti aštuonis partnerius iš Lenkijos, Lietuvos, Švedijos ir Vokietijos. Iniciatyva įgyvendinama pagal 2021–2027 m. INTERREG VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projekto veiklos apima aplinkosauginio sąmoningumo skatinimą bei prieplaukų operatorių aprūpinimą žiniomis ir priemonėmis, reikalingomis sumažinti žmogaus žalą gamtai. Projekto bandomosios investicijos orientuotos į kenksmingų medžiagų ir laivų nuotekų išleidžiamų į Baltijos jūrą bei taršos ir eutrofikacijos problemų sprendimą.

Projektas ECOMARINAS yra bendrai finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo 2021–2027 m. INTERREG VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšų. Projekto biudžetas – 2,5 mln. eurų. Iniciatyva skatina tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir gerųjų patirčių mainus, įtraukiant vietos valdžios institucijas, prieplaukų operatorius, mokslinių tyrimų įstaigas ir nevyriausybines organizacijas (NVO), bei siekia kurti tvarią, vandens išteklius tausojančią visuomenę, gyvenančią darnoje su jūra. Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2027 m. birželio 30 d. Projekto pagrindinis partneris - Gdansko sporto centras (PL). Projekte partnerio teisėmis dalyvauja Pomeranijos vaivadija (PL), Tolkmicko komuna (PL), Klaipėdos universitetu (LT), Neringos savivaldybės administracija (LT), Slottsholmen Marina Vestervik (SE), Vokietijos pakrančių sąjunga (DE) ir MARE fondu (PL).

Pagrindinė projekto veikla – išsami lyginamoji analizė ir moksliniai tyrimai, skirti nustatyti galimus tvarius sprendimus prieplaukų valdyme. Šie tyrimai taps pagrindu sprendžiant prieplaukų valdytojams kylančius iššūkius ir kuriant veiksmingus taršos prevencijos bei vandens tausojimo metodus. Partnerių prieplaukose bus vykdomos bandomosios investicijos, taip pat ruošiamos įvairios priemonės, skirtos informuoti prieplaukų administratorius ir visuomenę apie žmogaus veiklos poveikį jūrų ekosistemoms.

Projektas ECOMARINAS yra pripažinta "strateginės svarbos iniciatyva" (angl. Operation of Strategic Importance) 2021–2027 m. INTERREG VI-A Pietų Baltijos programoje. Šis statusas atspindi įsipareigojimą užtikrinti tvarų vystymąsi ir aplinkos apsaugą Pietų Baltijos regione.

ECOMARINAS studijų vizitas Štralzunde, 2025 m. balandžio 8–9 d.

Balandžio 8–9 d. Štralzunde (Vokietijoje) susitiko ECOMARINAS projekto partneriai iš Lenkijos, Vokietijos, Švedijos ir Lietuvos. Dvi intensyvios dienos apėmė rytinę išvyką į Gustowo prieplauką Riugeno saloje, popietines dirbtuves Štralzunde ir pavojingų medžiagų išsiliejimo suvaldymo technikos demonstraciją.

Gustowo prieplauka yra įsikūrusi Greifsvaldo įlankoje, Natura 2000 teritorijoje. Jos vadovas Till Jaichas pasakojo apie kasdienius iššūkius: nuo nuotekų valymo ir naftos plėvelės prevencijos iki nendrynų apsaugos. „Žalieji stogai“, atliekų rūšiavimo punktai, patogus laivų nuotekų priėmimas, taupus LED apšvietimas ir informacinės lentelės buriuotojams. Paprastos priemonės, bet Baltijos mastu jos gali lemti esminį pokytį.

Naftos išsiliejimo pratybos

Antrąją dieną partneriai lankėsi Vokietijos federalinėje techninės pagalbos tarnyboje (THW) Štralzunde, kur buvo pademonstruoti plūduriuojantys bonai, sorbentai ir dronai, skirti incidentams dokumentuoti. Specialistai akcentavo greitos reakcijos svarbą – menkas išsiliejimas priplėkusiame, mažo deguonies kiekio Baltijos vandenyje gali smarkiai pakenkti augalijai ir gyvūnijai.

Dirbtuvės

Partnerių diskusijose gimė aiškūs planai: modernios juodųjų ir pilkųjų nuotekų surinkimo stotys, saulės moduliai ir nedideli vėjo malūnai uostelių reikmėms, „eko‑nuolaidos“ – mažesni mokesčiai laivams, kurie rūšiuoja atliekas ar naudojasi žaliąja energija. Tikslas – kad tvarumas taptų natūralia buriavimo kultūros dalimi. Partneriai diskutavo apie Baltijos eutrofikaciją, atliekas, chemines medžiagas bei invazines rūšis ir uostelių vaidmenį buriuotojų švietime. Vizito pabaigoje nuskambėjo keli esminiai klausimai: ko siekiame, kodėl verta saugoti vandenį ir ką galime padaryti jau šiandien?