ECOMARINAS
Įgyvendinant projektą „ECOMARINAS" siekiama skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir inovatyvius vandens išteklių tausojimo sprendimus Pietų Baltijos regiono prieplaukose. Projektas bendrai finansuojamas 2,5 mln. eurų suma Europos regioninės plėtros fondo lėšomis ir pripažinta „strateginės svarbos iniciatyva“ (angl. Operation of Strategic Importance) 2021–2027 m. INTERREG VI-A Pietų Baltijos programoje.
Projektas ECOMARINAS tai bendradarbiavimo iniciatyva, vienijanti aštuonis partnerius iš Lenkijos, Lietuvos, Švedijos ir Vokietijos. Iniciatyva įgyvendinama pagal 2021–2027 m. INTERREG VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projekto veiklos apima aplinkosauginio sąmoningumo skatinimą bei prieplaukų operatorių aprūpinimą žiniomis ir priemonėmis, reikalingomis sumažinti žmogaus žalą gamtai. Projekto bandomosios investicijos orientuotos į kenksmingų medžiagų ir laivų nuotekų išleidžiamų į Baltijos jūrą bei taršos ir eutrofikacijos problemų sprendimą.
Projektas ECOMARINAS yra bendrai finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo 2021–2027 m. INTERREG VI-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšų. Projekto biudžetas – 2,5 mln. eurų. Iniciatyva skatina tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir gerųjų patirčių mainus, įtraukiant vietos valdžios institucijas, prieplaukų operatorius, mokslinių tyrimų įstaigas ir nevyriausybines organizacijas (NVO), bei siekia kurti tvarią, vandens išteklius tausojančią visuomenę, gyvenančią darnoje su jūra. Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2027 m. birželio 30 d. Projekto pagrindinis partneris - Gdansko sporto centras (PL). Projekte partnerio teisėmis dalyvauja Pomeranijos vaivadija (PL), Tolkmicko komuna (PL), Klaipėdos universitetu (LT), Neringos savivaldybės administracija (LT), Slottsholmen Marina Vestervik (SE), Vokietijos pakrančių sąjunga (DE) ir MARE fondu (PL).
Pagrindinė projekto veikla – išsami lyginamoji analizė ir moksliniai tyrimai, skirti nustatyti galimus tvarius sprendimus prieplaukų valdyme. Šie tyrimai taps pagrindu sprendžiant prieplaukų valdytojams kylančius iššūkius ir kuriant veiksmingus taršos prevencijos bei vandens tausojimo metodus. Partnerių prieplaukose bus vykdomos bandomosios investicijos, taip pat ruošiamos įvairios priemonės, skirtos informuoti prieplaukų administratorius ir visuomenę apie žmogaus veiklos poveikį jūrų ekosistemoms.
Projektas ECOMARINAS yra pripažinta "strateginės svarbos iniciatyva" (angl. Operation of Strategic Importance) 2021–2027 m. INTERREG VI-A Pietų Baltijos programoje. Šis statusas atspindi įsipareigojimą užtikrinti tvarų vystymąsi ir aplinkos apsaugą Pietų Baltijos regione.
ECOMARINAS studijų vizitas Štralzunde, 2025 m. balandžio 8–9 d.
Balandžio 8–9 d. Štralzunde (Vokietijoje) susitiko ECOMARINAS projekto partneriai iš Lenkijos, Vokietijos, Švedijos ir Lietuvos. Dvi intensyvios dienos apėmė rytinę išvyką į Gustowo prieplauką Riugeno saloje, popietines dirbtuves Štralzunde ir pavojingų medžiagų išsiliejimo suvaldymo technikos demonstraciją.
Gustowo prieplauka yra įsikūrusi Greifsvaldo įlankoje, Natura 2000 teritorijoje. Jos vadovas Till Jaichas pasakojo apie kasdienius iššūkius: nuo nuotekų valymo ir naftos plėvelės prevencijos iki nendrynų apsaugos. „Žalieji stogai“, atliekų rūšiavimo punktai, patogus laivų nuotekų priėmimas, taupus LED apšvietimas ir informacinės lentelės buriuotojams. Paprastos priemonės, bet Baltijos mastu jos gali lemti esminį pokytį.
Naftos išsiliejimo pratybos
Antrąją dieną partneriai lankėsi Vokietijos federalinėje techninės pagalbos tarnyboje (THW) Štralzunde, kur buvo pademonstruoti plūduriuojantys bonai, sorbentai ir dronai, skirti incidentams dokumentuoti. Specialistai akcentavo greitos reakcijos svarbą – menkas išsiliejimas priplėkusiame, mažo deguonies kiekio Baltijos vandenyje gali smarkiai pakenkti augalijai ir gyvūnijai.
Dirbtuvės
Partnerių diskusijose gimė aiškūs planai: modernios juodųjų ir pilkųjų nuotekų surinkimo stotys, saulės moduliai ir nedideli vėjo malūnai uostelių reikmėms, „eko‑nuolaidos“ – mažesni mokesčiai laivams, kurie rūšiuoja atliekas ar naudojasi žaliąja energija. Tikslas – kad tvarumas taptų natūralia buriavimo kultūros dalimi. Partneriai diskutavo apie Baltijos eutrofikaciją, atliekas, chemines medžiagas bei invazines rūšis ir uostelių vaidmenį buriuotojų švietime. Vizito pabaigoje nuskambėjo keli esminiai klausimai: ko siekiame, kodėl verta saugoti vandenį ir ką galime padaryti jau šiandien?
ECOMARINAS studijų vizitas Klaipėdoje ir Neringoje, 2025 m. spalio 1-2 d.
ECOMARINAS projekto partneriai spalio 1-2 d. vyko į studijų vizitą į Kuršių neriją. Vizito tikslas buvo įsitikinti, ką vietos uosteliai realiai turi ir ko jiems reikia, aptarti, apsvarstyti bandomųjų investicijų galimybes Neringos savivaldybėje. Tarp jachtų ir kopų ieškojome būdų, kaip gerus ketinimus paversti pamatuojamais rezultatais.
Pirmoji diena buvo skirta praktinėms dirbtuvėms ir tarpsektorinėms diskusijoms su vietos suinteresuotomis šalimis. Projekto partneriai apsilankė Smiltynės uostelyje, apžiūrėjo infrastruktūrą, vandens kokybės stebėjimo vietas. Klaipėdos universiteto atstovai vedė dirbtuves „Kaip kurti dirbtuves uostelių vadovams“. Aptarta, kaip spręsti aplinkosaugosinius uždavinius. Dalyviai suskirstyti į keturias grupes, kiekviena kūrė uostelių vadovams pritaikytų dirbtuvių koncepcijas. Pabrėžtas poreikis sprendimus pritaikyti vietos kontekstui ir kartu užtikrinti apčiuopiamą rezultatą veiksmų planais ir komunikacijos priemonėmis.
Invazinės rūšys kelia rimtą grėsmę Baltijos jūros ekologiniam vientisumui ir vandens valdymui, ypač pakrantėse ir uostų akvatorijose. Pusiau uždaras uostelių pobūdis didina riziką, kad organizmai ir bioapaugimo dariniai atitrūks, kaupsis, įsitvirtins ir plis vietoje. Rekreacinė laivyba yra vienas svarbiausių plitimo vektorių per korpusų apaugimą, vidines vandens sistemas, taip pat virvėmis ir inkarais.
HELCOM pabrėžia, kad prekinė laivyba ir rekreaciniai laivai yra pagrindiniai invazinių rūšių vektoriai. Rekomenduojama uostuose ir uosteliuose taikyti OSPAR ir HELCOM spartaus vertinimo apklausų protokolą, vykdyti kasmetines apraiškų apžvalgas ir stiprinti pakrantės zonų monitoringą. Nepaisant to, daugumoje Baltijos uostelių vis dar nėra reikšmingų iniciatyvų, nukreiptų prieš invazines rūšis, nors rizikos dėl laivybos yra žinomos. Smiltynės jachtklube projekto partneriai apžiūrėjo Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurtą stebėsenos stotį ir eksperimentinę aikštelę invazinėms rūšims fiksuoti.
Antrosios dienos kelionė į Nidą prasidėjo Neringos mero sveikinimu ir pristatymu apie planuojamas investicijas bei naujo privataus uostelio plėtrą.Kanados bendrovė EM Fluids studijinio vizito metu nuotoliniu būdu pristatė savo pusiausvyros moduliuotų skysčių EMF technologiją. Ji minimaliomis energijos sąnaudomis veikia polinių skysčių, pavyzdžiui, vandens, savybes dideliame plote. Į vandenį įvedamas subtilus dirgiklis inicijuoja kaskadinį efektą, galintį plisti iki maždaug 20 hektarų. Įrenginiai maitinami saulės energija, autonomiški, mažos priežiūros, todėl tinkami ežerų atkūrimui, nuotekų lagūnoms ir nuotekų valymui. Tai sprendinys, skirtas gerinti vandens kokybę, mažinti klampą ir paviršiaus įtempimą, gerinti dujų apykaitą, palaikyti deguoninimą, pH stabilizaciją, slopinti cianobakterijas ir skatinti organinių dumblo nuosėdų skaidymą. Bendrovė skelbia įgyvendinusi daugiau kaip 80 projektų įvairiose šalyse.
Baltijos jūros eutrofikacijos sąlygoms tokia technologija atrodo perspektyvi ypač jautriose pakrantėse, tokiose kaip UNESCO Kuršių nerija. Neringos bandomoji investicija galėtų prisidėti prie naujų mokslinių žinių, o įgyvendinant būtina numatyti kontrolines vietas ir nepriklausomą priežiūrą.
