Nematerialusis paveldas ir etnokultūra
2023-01-18
Nematerialaus kultūros paveldo vertybės Kuršių nerijoje
Ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir kultūros erdvės – visa tai bendruomenės, grupės, šeimos ir pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. Nematerialaus arba gyvojo kultūrinio paveldo išraiškos reiškiasi žodinės kūrybos tradicijos, scenos meno, papročių, apeigų ir šventinių renginių, su gamta ir visata susijusios veiklos, tradicinių amatų srityse. Iš kartos į kartą perduodamos nematerialaus kultūros paveldo vertybės neatsiejamos nuo nuolinės reakcijos į aplinką, sąveikos su gamta ir istorija. Perimamumas suteikia ypatingą tapatybės ir tęstinumo jausmą, pagarbą žmogaus kūrybingumui ir kultūrinei raiškai. Kuršių nerija visuomet pasižymėjo išskirtinumu, kurį lėmė neįprastos gyvenimo sąlygos, nuolatinė žmogaus ir gamtos sąveika, pasaulėžiūra. Šio krašto kultūra, išlikusios tradicijos, ūkinė, su gamta susijusi veikla, atskleidžia ypatingus dvasinius ir materialiuosius klodus. Mažėjančios tradicijų perėmėjų ir puoselėtojų gretos skatina itin akylai saugoti nematerialios kultūros lobius.
Teisės aktai reglamentuojantys Nematerialaus kultūros paveldo apsaugą:
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas
Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija
Tyrimai:
Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo būklės bei jos gerinimo galimybių tyrimas (2022 m.)
|
Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba ši vertybė Nacionalinį nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė 2019 m.
Kuršių marių vėtrungės yra savitas, unikalios puošybos Kuršių marių žvejų kūrybos reiškinys, turintis ne tik vėjo kryptį nurodančią, estetinę, bet svarbiausia – identifikacinę paskirtį. Marių burvaltes – kurėnus – ženklinti vėtrungėmis pradėta 1844 m. Jas įvedė Prūsijos karalystės žvejybos inspekcija žvejybai kontroliuoti: kad žvejai nepažeidinėtų jiems skirtų žvejybos plotų ribų bei būtų lengviau kovoti su brakonieriavimu. Vėtrungių atsiradimo pradininku laikomas vyriausiasis Kuršių marių karališkasis žvejybos inspektorius (fišmeisteris) Ernstas Wilhelmas Beerbohmas (1786–1865), gyvenęs netoli Ventės rago buvusiame Muižės dvare.
Vėtrunges pamario bendruomenės priima kaip savęs identifikavimo ženklą, dažnai jas vadina vizitine kortele ar mediniu pasu. Vėtrungių gamybos amatas šiuo metu vystomas visame pamario krašte švietėjiškais tikslais, jos – patrauklus, įsimintinas kraštą reprezentuojantis ir turizmui taikomas ženklas bei suvenyras. Praeitį ir šiandienos pamariečiams svarbius simbolius jungiančios vėtrungės dažnai puošia vietinių gyventojų namus. Šiaurinės Kuršių nerijos dalies kaimų vėtrungių ženklus įamžino Neringos herbas. |
Poledinė bumbinamoji stintų žvejyba ši vertybė Nacionalinį kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė 2020 m.
Poledinė bumbinamoji stintų žvejyba yra vienas iš pasyvių ir taikių mažosios žūklės būdų, spendžiamosios žvejybos atmainų. Šį amatą nuo seno puoselėja Kuršių nerijos pamario bendruomenė. Iki pat XX a. pabaigos šiuo būdu žvejota Preiloje, Pervalkoje ir Nidoje, kol dėl natūralių gamtinių veiksnių ir žmogaus veiklos, lėmusių stintų migracijos pokyčius, tradicija ėmė nykti – jaunesni žvejai rinkosi lengvesnius žūklės būdus ir priemones, nors bumbinimą visgi išmanė. Bumbinimas ypatingas savo kompleksiškumu – jame susipina tiek žuvų elgsenos fenomenai, tiek nuo tautosakos elementų neatsiejami senieji kuršininkų žvejybos papročiai, tiek krašto gastronomijos kultūra. Vis atsinaujindavęs poledinės žūklės procesas galutinai susiformavo apie 1915 m.: į 50 x 50 cm dydžio eketę kartu su tinklais merkiama 4 metrų ilgio eglinė ar pušinė lenta taip, kad virš ledo liktų kliūgis – jos galas, o žvejys, sėdėdamas ant kėdutės, galėtų medinėmis buoželėmis jį bumbinti, kartais ritmingai pritardamas ar pridainuodamas žodžiais „stinta pūkis, stinta pūkis“. Po ledu kilęs bildesys išbaido stintas, o sprukdamos nuo šio garso, papuola tiesiai į tinklus. Baigus procesą, iš eketės pirmiausia traukiama lenta, o tada – laimikis. Iki pat šių dienų tradicija išlaikė pirminę paskirtį – žvejai bumbinti ant ledo lipa ne tik dėl malonumo, taip pat svarbaus vertybei skleistis, bet ir dėl ekonominių priežasčių. Sakoma – marios ir maitina, ir rengia žveją. Aktualizuoti ir saugoti šią žvejybą padeda gerai Lietuvoje žinoma Stintapūkio šventė Neringoje. Svarbiausia jos dalis yra bumbinamosios žūklės demonstravimas.
|
Dabartinių vėtrungių pirmtakės buvo 2 prūsiškų pėdų ilgio ir 1 prūsiškos pėdos pločio (62,4 x 31,2 cm) skardinės ar medinės plokštės, su atitinkamu kaimui priskirtu geometriniu ženklu, nudažytu tam tikromis kontrastingomis spalvomis: Kuršių nerijos kaimų ženklai – juoda ir balta, rytinio kranto – raudona ir balta, pietinio – geltona ir mėlyna. Vėtrungės gale tvirtinama raudonos ir baltos spalvų vėliavėlė. Apie 1890 m. žvejai ėmė puošti šias spalvines lenteles: priešvėjinę ir viršutinę dalį papildė įmantriais mediniais kiaurapjoviais raižiniais. Puošybos elementų motyvai pasirenkami iš artimiausios aplinkos, derinant ir su senoviniais abstrakčiaisiais simboliais: juose susipynė valstybingumo, religinių simbolių, stilizuotų aplinkos objektų motyvai, tarp kurių dažnai regime bažnyčias, švyturį, žvejų namus, laivus, žmonių ir gyvūnų figūras. Populiarūs vėtrungėse alegoriniai tikėjimo, meilės bei vilties simboliai – kryžius, širdis, inkaras, bei tekančios saulės motyvas. Vėtrungės turėjo beveik pastovius matmenis: ilgis – 114–116 cm, neskaitant vėliavėlės, aukštis – 40–45 cm, mediena: ąžuolas arba uosis – rėmo kartelėms, liepa, gluosnis ar alksnis – kiauraraščiams pjaustiniams. Po Pirmojo pasaulinio karo skiriamoji laivų ženklų paskirtis sumažėjo, tačiau atsirado komercinė paskata kurti ir pjaustyti vėtrunges – jas mielai įsigydavo turistai.
|
Edukacinius užsiėmimus vėtrungių tematika organizuoja: Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija Neringos muziejai Autentiškas, atkurtas ir naujai sukurtas vėtrunges galite pamatyti: Vėtrungių galerijoje po atviru dangumi Nidoje Kultūrinio turizmo projektas ,,Vėtrungių kelias" |
Su bumbinimo tradicija galima susipažinti ir ją išbandyti Stintapūkio šventės metu Ekspozicija, skirta bumbinimui yra įrengta Kuršių nerijos istorijos muziejuje |
