Veiklos sritys

Neringos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos sritys – išorės auditas ir kontrolė Neringos savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijoje, Savivaldybės administravimo subjektuose ir Savivaldybės valdomose įmonėse.
Tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai. Tarnybos atliekamus auditus sudaro ne tik finansinės ir veiklos informacijos vertinimas ir klaidų paieška, bet ir galimų pažeidimų, klaidų prevencija.

Tarnybos veiklos kryptys:
• Finansinis ir teisėtumo auditas
• Veiklos auditas
• Išvados tarybai
• Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimas
• Bendradarbiavimas

Finansinis ir teisėtumo auditas. Finansinio ir teisėtumo audito tikslas yra įvertinti audituojamo subjekto metinius (konsoliduotųjų) finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius ir pareikšti nepriklausomą nuomonę, ar jie parodo tikrą ir teisingą vaizdą arba yra parengti pagal taikomą finansinės atskaitomybės tvarką, taip pat įvertinti audituojamo subjekto lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumą ir jų naudojimą įstatymų nustatytiems tikslams ir pareikšti nepriklausomą nuomonę. Auditoriai, atlikę finansinį (teisėtumo) auditą, pareiškia nepriklausomą nuomonę apie audituoto subjekto finansinių ir kitų ataskaitų tikrumą ir teisingumą.

Veiklos auditas. Veiklos audito tikslas yra įvertinti audituojamo subjekto viešojo ir vidaus administravimo veiklą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes. Veiklos audito pagrindiniai uždaviniai yra nustatyti audituojamo subjekto problemines veiklos sritis, skatinti gerinti savo veiklos rezultatus. Auditoriai audituojamam subjektui pateikia rekomendacijas, padedančias tobulinti veiklą (sutaupyti lėšų arba sumažinti išlaidas, gerinti veiklos kokybę, stiprinti valdymo, administracinius ir organizacinius procesus). Atliekant veiklos auditus yra vadovaujamasi  bendraisiais veiklos audito principais, pateiktais Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI), Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis.

Išvados tarybai. Tarnyba kiekvienais metais rengia ir teikia Savivaldybės tarybai išvadą dėl pateikto tvirtinti Savivaldybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio. Rengia ir Savivaldybės tarybai teikia išvadas dėl Savivaldybės naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už Savivaldybės valdomų įmonių imamas paskolas; dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo ir pritarimo galutinėms viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės sutarties sąlygoms, jeigu jos skiriasi nuo sprendime dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo nurodytų partnerystės projekto sąlygų; dėl skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, ūkinės ir finansinės būklės, taip pat dėl iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, teikiamų paskolų ir valstybės garantijų teikimo, paskolų naudojimo pagal tikslinę paskirtį ir paskolų grąžinimo.

Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimas. Tarnyba nagrinėja iš gyventojų gaunamus prašymus, pranešimus, skundus ir pareiškimus dėl Savivaldybės lėšų ir turto, patikėjimo teise valdomo valstybės turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir teikia išvadas dėl tokio tyrimo rezultatų.

Bendradarbiavimas. Tarnyba, įgyvendindama savo funkcijas, bendradarbiauja su daugeliu institucijų, vadovaujasi tarnybinės pagalbos principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektai, rengdami administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą. Tarnyba bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės kontrole, yra Savivaldybių kontrolierių asociacijos valdybos narė. Tarnyba konstruktyviai bendradarbiauja su Savivaldybės tarybos Kontrolės komitetu.

Auditoriaus atsakomybė atliekant finansinį auditą. 

Atlikdami auditą pagal tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus, kurie apima tarptautinius audito standartus, viso audito metu mes priimame profesinius sprendimus ir laikomės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

• nustatome ir įvertiname audituojamų metinių ataskaitų rinkinių reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;
• vertiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie subjekto (subjektų grupės) vidaus kontrolės efektyvumą;
• vertiname taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir apskaitinių vertinimų bei susijusių vadovybės atskleidimų pagrįstumą;
• vertiname bendrą audituojamų metinių ataskaitų rinkinių pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar audituotuose ataskaitų rinkiniuose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Atlikdami grupės auditą taip pat surenkame pakankamų tinkamų audito įrodymų apie subjektų finansinę informaciją ar veiklą grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie audituotus grupės konsoliduotų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius. Atsakome už vadovavimą grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą mūsų nuomonę.

Mes, be visų kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis dėl audito apimties ir atlikimo laiko bei reikšmingų audito pastebėjimų, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

Iš dalykų, apie kuriuos informuojame už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos, kurie yra svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinį auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname audito ataskaitoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas, nes galima pagrįstai tikėtis, jog tokio pateikimo neigiamos pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.