mobile menu toggle Pradžia

Naudinga informacija

Vyrų emocinės ir psichologinės problemos: priežastys, padariniai ir pagalbos būdai


Vyrai visame pasaulyje susiduria su įvairiomis emocinėmis ir psichologinėmis problemomis, kurios dažnai lieka nepastebėtos ir neaptartos, tačiau šių problemų svarba neišnyksta.  Tradiciniai vyriškumo stereotipai ir socialinės normos skatina vyrus slėpti savo jausmus ir nesiimti veiksmų, kai jie patiria emocinį diskomfortą. Tačiau šie klausimai yra svarbūs ne tik asmens gerovei, bet ir visuomenės sveikatai bei darnai.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines vyrų psichologinių sutrikimų priežastis, jų poveikį ir galimas pagalbos bei savipagalbos priemones.

Priežastys:

Vyrų emocinės ir psichologinės problemos gali būti nulemtos įvairių veiksnių, įskaitant biologinius, psichologinius, socialinius ir ekonominius aspektus.

Biologiniai veiksniai apima genetinę predispoziciją ir hormoninius pokyčius. Pavyzdžiui, testosterono lygio svyravimai gali turėti didelį poveikį vyrų emocinei būklei ir nuotaikai. Genetiniai veiksniai taip pat gali lemti didesnį polinkį į psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija ir nerimas. Genetiniai ir biologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos vyrų psichinei sveikatai. Hormonų pusiausvyros sutrikimai, smegenų chemijos pokyčiai ar paveldimos ligos gali prisidėti prie psichologinių sutrikimų atsiradimo.

Psichologiniai veiksniai apima stresą ir spaudimą, kuris kyla dėl socialinių lūkesčių, susijusių su karjera, šeima ir finansais. Daugelis vyrų jaučiasi priversti atitikti tam tikrus standartus, kurie gali sukelti didelį emocinį krūvį. Be to, daugelis vyrų išmoksta slėpti savo emocijas, nes mano, kad tai yra silpnumo ženklas.

Socialiniai veiksniai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Tradiciniai vyriškumo stereotipai dažnai reikalauja iš vyrų būti stipriais, nepriklausomais ir neparodyti emocijų. Tai gali sukelti vidinį konfliktą ir emocinį stresą, nes vyrai gali jaustis spaudžiami slėpti savo jausmus ir nesikreipti pagalbos, kai jos reikia. Dėl šių priežasčių vyrai dažnai patiria socialinę izoliaciją, nes neturi su kuo pasikalbėti apie savo problemas ir nesikreipti pagalbos, kai jos reikia.

Ekonominis nestabilumas, bedarbystė ar finansiniai sunkumai gali turėti didelį poveikį vyrų psichinei sveikatai. Dėl vyraujančių socialinių lūkesčių vyrai dažnai jaučiasi atsakingi už šeimos išlaikymą, o nesugebėjimas tai padaryti gali sukelti depresiją ir nerimą.

Vyrų psichologinė sveikata priklauso nuo fizinės ar emocinės prievartos, patirtos vaikystėje. Vaikystės traumos gali sukelti ilgalaikius psichologinius padarinius, tokius kaip potrauminio streso sutrikimą. Kas gali smarkiai paveikti vyrų savijautą, energiją, savivertę ir gyvenimo kokybę.

Padariniai:

Emocinės ir psichologinės problemos gali turėti įvairių neigiamų padarinių vyrų gyvenime. Fizinė sveikata gali nukentėti dėl ilgalaikio streso ir depresijos, kurie gali sukelti somatinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, virškinimo sutrikimai ir net širdies ligos. Emociniai sunkumai gali paveikti šeimos santykius, draugystes ir profesinius ryšius. Vyrai gali tapti atitolę, agresyvūs arba atsisakyti bendravimo, kai jaučia emocinį skausmą.

Santykiai taip pat kenčia, kai vyrai nesugeba efektyviai bendrauti apie savo jausmus. Psichologinės problemos gali pakenkti šeimos ir draugystės ryšiams, sukelti konfliktus ir nesusikalbėjimą.

 Be to, psichologinės problemos gali sumažinti darbo efektyvumą, motyvaciją ir karjeros galimybes. Tai gali lemti dažną darbo praleidimą arba darbo praradimą.

Savivertė taip pat gali stipriai sumažėti, kai vyras patiria nuolatinį emocinį diskomfortą. Tai gali sukelti beviltiškumo ir bejėgiškumo jausmus, kurie dar labiau apsunkina problemų sprendimą.

Pagalbos galimybės:

Svarbu pripažinti, kad pagalba yra prieinama, ir yra daug būdų, kaip vyrams galima padėti susitvarkyti su emocinėmis ir psichologinėmis problemomis.

Profesionali pagalba yra vienas iš efektyviausių būdų spręsti šias problemas. Psichoterapija, tiek individuali, tiek grupinė, gali padėti vyrams išmokti išreikšti savo jausmus ir spręsti psichologines problemas. Kai kuriais atvejais, medikamentinis gydymas gali būti reikalingas, ypač sergant sunkiomis depresijos ar nerimo formomis. Psichologai ir psichoterapeutai gali suteikti naudingų įžvalgų ir padėti rasti sprendimus iškilusiems sunkumams.

Dalyvavimas palaikymo grupėse gali padėti vyrams jaustis ne vieniems ir dalytis savo patirtimi su kitais, kurie susiduria su panašiomis problemomis. Meditacija, sportas, sveikas gyvenimo būdas, pomėgiai ir savęs pažinimas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti emocinę būklę. Dalyvavimas mėgstamoje veikloje gali padėti atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo kasdieninių rūpesčių. Be to, savitarpio pagalbos grupės, kuriose žmonės dalijasi savo patirtimi ir palaiko vieni kitus, gali būti itin naudingos.

Socialinės paramos stiprinimas yra dar vienas svarbus aspektas. Atviri pokalbiai su šeima ir draugais apie iškylančius sunkumus gali padėti sumažinti emocinį krūvį. Informacijos sklaida apie psichinės sveikatos svarbą ir stereotipų keitimas gali padėti vyrams jaustis labiau palaikomiems ir skatinamiems kreiptis pagalbos.

Išvados:

Vyrų emocinės ir psichologinės problemos yra sudėtingos ir dažnai nepakankamai įvertinta problema, tačiau jos nėra neįveikiamos. Supratimas apie šių problemų priežastis ir jų poveikį gali padėti efektyviau rasti sprendimus. Svarbu skatinti atvirumą, švietimą ir pagalbą, kad vyrai galėtų gauti reikiamą paramą ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Kiekvienas vyras nusipelno jaustis gerai ir būti suprastas. Laikas keisti požiūrį ir atvirai kalbėti apie emocines bei psichologines problemas, siekiant kurti sveikesnę ir laimingesnę visuomenę.

Emocinės pagalbos ir konsultacijų centras teikia specializuotą kompleksinę (psichologinę, socialinę ir teisinę) pagalbą VYRAMS, esantiems sudėtingoje psichologinėje situacijoje, t. y. dėl ekonominių, socialinių ar asmeninių sunkumų išgyvenantiems emocines ir/ar psichologines krizes, įskaitant savižudybės, smurto, priklausomybių riziką. Pagalba teikiama telefonu ir/ar kitomis nuotolinio bendravimo priemonėmis (internetu ir/ar elektroniniais laiškais, ir/ar žinutėmis).

 

 

Kreipkis pagalbos telefonu + 370 670 70 303 arba el.p. info@epkc.lt

Daugiau informacijos: www.epkc.lt

 Leisk TAU padėti!

Projektas finansuojamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Emocinės pagalbos ir konsultacijų centro vadovė Asta Montvydienė

 

 
Balandis - seksualinio smurto prevencijos mėnuo
Ne visi žmonės išgyvena seksualinį smurtą, tačiau beveik visi yra susidūrę su situacija, kai buvo netinkamo elgesio stebėtojais (-omis).
Seksualinis smurtas gali reikštis įvairiai: nepageidaujamais prisilietimais ar komentarais, seksualiniu priekabiavimu ar kitokiu seksualinio pobūdžio elgesiu. Tai, deja, vis dar išlieka latentiniais nusikaltimais, kurie neretai nutylimi dėl baimės, gėdos, streso, stigmos ir aukų kaltinimo.
Atsakomybė už seksualinį smurtą priklauso smurtavusiam asmeniui, tačiau mes, kaip visuomenė, galime imtis veiksmų siekdami prievartos kultūrą paversti pagarbos kultūra.
Galime nubrėžti ribą tarp elgesio, kuris mūsų visuomenėje yra priimtinas ir sveikas, ir elgesio, kuris toks nėra. Užkirsdami kelią nusikaltimui kuriame saugesnę visuomenę.
Balandis – seksualinio smurto prevencijos mėnuo, skirtas atkreipti dėmesį į šią neretai kitų smurto formų šešėlyje slypinčią smurto formą. Kviečiame kalbėti, dalintis ir nebijoti prabilti.
Šių metų tema – glaudžios ir vieningos bendruomenės, galinčios prisidėti prie saugesnės aplinkos, kurioje nukentėję asmenys nebijo prabilti ir kreiptis pagalbos, kūrimo.
Visą mėnesį dalinsimės informacija apie seksualinį smurtą, jo prevenciją ir pavyzdžiais, kaip į jį reaguoti priklausomai nuo situacijos, galimybių ir turimų resursų. Nesvarbu, kiek galėjai prisidėti prie seksualinio smurto intervencijos, tavo dėmesys ir pagalba seksualinį smurtą patiriančiam žmogui siunčią svarbią palaikymo žinią ir parodo visuomenei, koks elgesys yra nepriimtinas. Svarbu žinoti, kad pamatę netinkamą elgesį kiekvienas (-a) iš mūsų gali pasirinkti saugiausią būdą reaguoti, kad jį sustabdyti.
Kviečiame jungtis ir kurti saugesnę visuomenę kartu! #prabilk
Daugiau informacijos apie seksualinį smurtą: www.prabilk.lt
Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centro informacija

ĮSIGALIOJA APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ORDERIS

 

POLICIJOS PAREIGŪNŲ REAGAVIMO Į PRANEŠIMUS APIE SMURTĄ ARTIMOJE APLINKOJE IR SPRENDIMO DĖL APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ORDERIO PRIĖMIMO, JO VYKDYMO IR KONTROLĖS TVARKOS APRAŠAS

 

STATISTIKA

Kodėl smurtas artimoje aplinkoje yra lyčių lygybės klausimas?

Pažvelgę į Lietuvos smurto artimoje aplinkoje statistiką, sužinosime, kad absoliuti dauguma nukentėjusių asmenų – moterys (79,8 proc.), o dauguma įtariamųjų (kaltinamųjų) dėl smurto yra vyrai (jie sudaro 88 proc. visų agresorių). Taigi tokią situaciją galima laikyti klasikiniu smurto dėl lyties pavyzdžiu, atitinkančiu ir pasaulyje vyraujančias tendencijas. 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys.
Kita statistika

Dažniau smurtauja žemesnį išsilavinimą turintys asmenys (58 proc. turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, 44,5 proc. niekur nedirbo ir nesimokė).
55,2 proc. smurtautojų buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.

Paruošta pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktus duomenis.

 

NAUDINGOS NUORODOS

logo

 

Lietuvos policija – Vikipedija

logo